Mano nuomone, žiūrint strategiškai ir vizionieriškai, tai nėra žaidėjai. Didžiausias jų turtas – sporto piramidės (arba paprasčiau – vaikų ir jaunimo programos). Papasakosiu, kodėl tikiu, kad būtent jos gali išgelbėti Lietuvos futbolą ir daugybę kitų sporto šakų.

Sporto piramidės viršuje – elitinio sporto atstovai, žemiau – vietiniai sporto klubai, regionų komandos, o pačioje piramidės apačioje – masinė sporto praktika: fizinis ugdymas mokyklose, sporto stovyklos, įvairūs užsiėmimai, treniruočių programos.

Aukšto lygio sportas prasideda mūsų miestuose. Štai čia svarbi misija atitenka Vilniui, kadangi sostinėje susitelkę daugiausia sporto klubų, mokyklų ir kitų neformalaus ugdymo būrelių. Viskas veikia taip – vertinamos per keturis metus iškovotos vietos, tiek aukščiausio lygio nacionalinėse varžybose, tiek tarptautiniuose turnyruose, čempionatuose ar kitose įvairiose varžybose, o tada skiriamas finansavimas.

2019–2021 metams didžiausias finansavimas iš savivaldybės biudžeto bus skiriamas krepšinio komandai „Rytas“ (1,2 mln. eurų), futbolo klubui „Žalgiris“ (850 tūkst. eurų), „Sostinės moterų krepšinio klubui“ (200 tūkst. eurų) bei Vilniaus rankinio centrui (98 tūkst. eurų).

Kad miestas remia profesionalius klubus – puiku, tačiau to nepakanka. Norėčiau, kad skiriant finansavimą profesionalams, dar vienu kriterijumi taptų sporto klubo vykdoma jaunimo programa (sporto piramidė). Kitaip tariant, naujos sportininkų kartos ugdymas, sveikatingumo skatinimas ir sporto šakų populiarinimas.

Labai svarbu, jog atsirastų ryšys tarp šių dviejų sporto polių – masiško sporto praktikavimo ir profesionalaus sporto. Be vieno, nebus ir kito: daugumos elitinių sportininkų karjeros pradžia prasidėjo kiemo sporto aikštelėje, bet, jau būdami profesionaliais sportininkais, savo pavyzdžiu įkvepia vaikus svajoti apie sėkmingą karjerą ir dar labiau domėtis sportu.

Nepaprastai svarbu, kad visi remiami profesionalūs klubai užsiimtų jaunimo ugdymo programomis ir taip išlaikytų balansą tarp skirtingų sporto pakopų, o kitaip – kurtų savo organiškas sporto piramides. Galima imti pavyzdį iš jau sėkmingai įgyvendintų praktikų, viena jų – futbolo klubo „Red Bull New York“ įgyvendinamas projektas.

Buvo sukurta kelių pakopų programa, kuri talentingiausiems programos dalyviams atveria duris į profesionalių žaidėjų virtuvę. Viskas prasideda stovyklomis, talentų centrais, specialiomis mokyklomis, kol save futbole atradę jaunuoliai tampa akademijų auklėtiniais, o vėliau ir komandų nariais. Svarbu ir tai, jog programa yra nemokama, kas didina sporto prieinamumą ir suteikia galimybę sportuoti sunkiau besiverčiančiose šeimose gyvenantiems jaunuoliams.
Ar manote, kad sėkmingas Islandijos futbolo rinktinės pasirodymas 2016 m. Europos čempionate buvo netikėtas stebuklas? Islandijos statistikos departamento duomenys sako, kad tikrai ne.
Valdas Benkunskas

Islandijos valdžia 1998 m. į sporto piramidę pasižiūrėjo dar įspūdingiau – jie pradėjo švietimo politikos reformą, orientuotą į nacionalinę vaikų užimtumo programą, kurios kertine ašimi tapo sportas, o daugiausia – futbolas. Ar manote, kad sėkmingas Islandijos futbolo rinktinės pasirodymas 2016 m. Europos čempionate buvo netikėtas stebuklas? Islandijos statistikos departamento duomenys sako, kad tikrai ne.

Per 14 metų Islandijoje alkoholio vartojimas tarp paauglių krito nuo 42 proc. iki 5 proc., rūkymas sumažėjo nuo 23 proc. iki 3 proc., išlaidos sveikatos apsaugai buvo sumažintos trečdaliu, o šiuo metu Islandija netgi patenka į pasaulio laimingiausių šalių trejetą.

Žinoma, šiems rodikliams pasiekti reikėjo ir tinkamos infrastruktūros, o tai reiškia, kad Islandijoje jau pastatyta 180 įvairaus dydžio futbolo aikščių, dirba 800 licencijuotų futbolo trenerių. Islandijoje registruoti net 22 tūkstančiai futbolo žaidėjų. Aplink stadionus buvo kuriami bendruomenės centrai, šeimų centrai – įtraukiamos šeimos, bendruomenės, mokyklos.

Ar galime iš to pasimokyti ir mes? Manau, tikrai taip. Vilniuje bandome suaktyvinti minėtus sporto polius. Pavyzdžiui, nors jau šiuo metu profesionalūs sporto klubai sostinėje yra užsitikrinę finansavimą, jie kuria jaunimo sporto piramidžių koncepcijas ir bando jas pritaikyti.

Na ir žinoma, turime ir toliau kryptingai ir nuosekliai populiarinti sportą mieste apskritai. Labai svarbu, jog sportu kurtume ne tik fiziškai sveiką, bet ir laimingą visuomenę. Štai, kodėl šios Vilniaus miesto tarybos vienas iš prioritetinių tikslų yra gerinti sveikatingumo sąlygas, o konkrečiai – kad kvartaluose būtų pastatyta kuo daugiau vietinių lauko futbolo maniežų, krepšinio aikštelių – vietų, kur užauga tikri sporto virtuozai. Be gerai išvystytos masinio sportavimo kultūros profesionalus sportas yra pasmerktas.

Labai noriu tikėti, jog vieną dieną galėsime susitikti Vilniaus oro uoste ir išlydėti Lietuvos futbolo rinktinę į Europos čempionatą arba Vilniaus „Žalgirį“ į rungtynes su „Paris Saint-Germain“.