Ekspertai sako, kad įvykus nelaimingam atsitikimui Astravo atominėje, jei ji bus paleista, radioaktyvūs debesys, esant nepalankiam vėjui, Lietuvą pasiektų per keletą valandų. Todėl privalome grėsmėms būti gerai pasiruošę ir šviesti visuomenę, kad išvengtume galimų aukų.
Tuo tarpu valstybinės institucijos tikina, kad yra pasirengusios galimai avarijai Astravo atominėje: surašyta, kokios žinybos ką privalo daryti: vienos atsakingos už aplinkos dezaktyvavimą, kitos – už jodo dalinimą, trečios – už informavimą. Tačiau mūsų kolegų, tiesiogiai dalyvavusių Černobylio nelaimės likvidavimo operacijose, patirtis rodo, kad vien tarnyboms ruoštis nepakanka – būtina nuolat šviesti ir mokyti gyventojus, kaip elgtis įvykus blogajam scenarijui.
Černobylio pamokos – panika ima viršų
1986 metais Černobylyje dirbę medikai iš Lietuvos įsitikinę, kad valstybinės tarnybos kol kas nepakankamai įvertina, kad nelaimingas atsitikimas, tikras ar tariamas, labai stipriai paveikia žmones emociškai ir psichiškai bei gali sukelti masinę psichozę.
Nors anuomet, įvykus Černobylio nelaimei nebuvo nei interneto, nei socialinių tinklų, tačiau gandai apie tai sklido greitai. Gretimų kaimų ir gyvenviečių gyventojai, pasklidus žiniai apie galimą radiacijos grėsmę sveikatai, bėgo paskui save šluodami viską. Atsirado net tokių, kurie pasinaudodami suirute, grobstė ir savinosi svetimą turtą.
Neišvengta nereikalingos radiacinės apšvitos, nelaimingų įvykių ir žmonių aukų. Masinei psichozei pasidavė net medikai – po kurio laiko liko vos trečdalis medikų – kitų medikų sustabdyti buvo neįmanoma. Žinoma, visa tai tuometinė žiniasklaida ir valdžia slėpė nuo gyventojų.
Skleidžiant fake news – testuojamas mūsų atsparumas?
Beje, ženklų, kad manipuliuojant žmonių baimėmis ir nežinojimu bandoma sukelti gyventojų paniką jau galima pastebėti ir dabar. Vos prieš keletą savaičių įsilaužus į naujienų portalus paskelbtos melagingos žinios apie tai, kad radioaktyviomis medžiagomis užteršta Neris bandant masinio naikinimo ginklus. Laimei melagingų naujienų židiniai buvo laiku lokalizuoti ir užblokuoti išvengiant didesnių nuostolių ir žmonių panikos.
Tačiau panikos simuliacijų atsakingos institucijos kol kas neatliko. Gegužės mėnesį buvo vykdomos tik „popierinės“ stalo pratybos, kur buvo nustatyti galimi koordinavimo trūkumai. Artimiausios funkcinės pratybos, kada bus imituojama žmonių evakuacija ir savivaldybių bei valstybės institucijų sprendimų priėmimas, planuojamas rudenį.
Už radiaciją kenksmingesnė panika
Tai, kad panika gali sukelti daugiau žalos nei tariama ar tikrai pasklidusi radiacija, patvirtina ir Fukušimos atominės katastrofos Japonijoje likvidavimo statistika. Ataskaitose rašoma, kad plintanti panika ir skubi ar kartais stichiška evakuacija sukėlė apie 1600 mirčių. Dėl panikos sukelto streso labiausiai nukentėjo vyresnio amžiaus žmonės: daugiau kaip 90 procentų mirčių ištiko vyresnius kaip 66 metų asmenims. Tuo tarpu tiesiogiai nuo radiacijos sukeltų pasekmių nemirė nė vienas žmogus.
Ir pabaigai. Verta priminti visiems, kad įvykus avarijai atominėje elektrinėje gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus sirenų kauksmu. Sužinojus apie nelaimę reikia kuo skubiau eiti į artimiausią pastatą, kurio langai ir sienos nepažeisti. Patekus į patalpas uždaryti duris ir langus, užsandarinti vėdinimo angas. Saugiausia likti pastato centre ar rūsyje. Ir galiausiai sekti informaciją per radiją ir televiziją, kur būtų platinama tiksli informacija ir patarimai, ką daryti toliau.