Vyrai į Seimą nėjo. Karbauskis ir Kirkilas gausiai tikrinosi iš saugaus atstumo – televizijų ir radijo laidose. Vienas pūtė miglą, kad neviešumoje viskas buvo kitaip nei viešumoje. Antras kūrė pasakas-ultimatumus. Kai prieidavo laikas ultimatumą vykdyti, nutaisęs kūdikio akis sučepsėdavo: ultimatumą išgalvojo žurnalistai.
Ir Karbauskio karvei buvo aišku, kad į Seimą Pranckiečio klausimu nėr ko eiti.
Naujosios daugumos sudarymą lydėjo dramos. Patriotų flangas ypač jautriai reagavo į tai, kad Krašto apsaugos ministerija atiteks Pakso partijos liekanoms, o Vidaus reikalų ministerija – su koloradke atlape po Vilnių lakstančio Tomaševskio Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso rinktinės atstovui.
Nereikia nė Landsbergio Sr. vaizduotės, kad sumotum, jog pasikartojus 1940-ųjų birželiui, tai, mama, neverk: visi valstybės ginklai formaliai bus pavaldūs bičams, kurie Rusijai okupavus ir aneksavus Krymą, stojo agresoriaus pusėn.
Kai po Krymo okupacijos Seimas priiminėjo rezoliuciją, remiančią Ukrainą ir jos teritorijos vientisumą, „Tvarkos ir teisingumo“ dabartinis bosas Žemaitaitis iš rezoliucijos aistringai siūlė išbraukti teiginį, kad Rusijos referendumo dėl Krymo rezultatai bus neteisėti.
Praėjus ketveriems metams po šio akibrokšto Žemaitaitis rusų savaitraščiui „Ekspres Nedelia“ gyrėsi, kad jis yra „prieš antirusiškas sankcijas“ ir liejo vandenį ant Kremliaus propagandos malūno dūsaudamas, kad sankcijos gali neigiamai atsiliepti Lietuvos ekonomikai.
Tomaševskis, kuris niekada nekritikavo Janukovyčiaus režimo ir nešiojo Rusijos agresijos prieš Ukrainą simbolį Georgijaus juostelę net po Donbaso okupacijos, po Maidano pergalės taip pat reiškė nepritarimą naujajai Ukrainos valdžiai.
Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ žurnalisto Kępińskio paklaustas, ar jis dar kartą įsisegtų koloradkę, Tomaševskis atkirto, kad „čia nėra jokių neigiamų asociacijų“ ir jis nemato pagrindo išsižadėti simbolio bei pasidžiaugė, kad lenkai drauge su Raudonąja armija ėmė Berlyną. Kalbai pasisukus apie Ukrainą, Lenkų rinkimų akcijos lyderis Maidaną prilygino bolševizmui.
Pridėjus tai, kad ir Karbauskis, tiesa, prieš patekdamas į valdžią, apie Ukrainą kalbėjo panašiai, kaip ir minėti jo dabarties partneriai, galima be išlygų teigti, jog naujoji Seimo dauguma yra mažų mažiausiai antiukrainietiška, vienur dvasine, o kitur net ir fizine virkštele (nešvari rusiška salietra + „Rostselmaš“ kombainai) susijusi su Rusija.
Nėra ko stebėtis, kad po koalicijos sutarties pasirašymo pasipylė atitinkami epitetai.
Net jei ir atmesime prorusiškai antiukrainietiškas 3 iš 4 valdžios komunarų pažiūras, naujoji dauguma vis tiek primena buldogo ir raganosio mišrūną. Mezaljansas tarp mikroskopinius mokesčius valstybei mokančio oligarcho, ne pirmos jaunystės progresinės socialistų nekaltybės nešiotojų, krikščioniškų šeimų su koloradkėmis ir to, kas liko iš Pakso šonkaulio.
Sodžiaus fermos graudumo naujajai daugumai prideda galimybė, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir visų Seimo teisybės tyrimo komisijų pirmininkė Širinskienė gali niekieno neverčiama įsijungti į teisiamos partijos frakciją.
Tragikomedijos laipsnį į kosmosą išveda faktas, kad nuošaly nuo naujosios daugumos formavimo buvęs Ministras Pirmininkas, kuris antai aiškino, kad, prakišęs Prezidento rinkimus, atsistatydins ir jau tikrai nė už ką nesikels į Turniškes, pasiekus aukščiausią valdžios ateities neaiškumo tašką, staiga brakšt ir slapta persikėlė į premjero rezidenciją Turniškėse.
Lyg keistų simbolių būtų dar maža, LRT televizija karaliaus Mindaugo karūnavimo vakarą karūnavo sovietiniu kino šedevru „Niekas nenorėjo mirti“. Dorieji stribai ir dar doresnė NKVD kariuomenė mūsų visų labui nacionaliniame eteryje triuškino lietuvių banditus ir nacionalistus.
Vis dėlto, kas tokio atsitiko, ko mes iki šiol nebūtume žinoję, kad reikėtų dramatizuoti naująją Seimo daugumą?
Karbauskio kiemas iki šiol valdė šalį? Valdė. Kirkilo bebrai buvo su jais valdžioje? Buvo. Žemaitaitis su Pakso partijos liekanomis, nepaisant Skvernelio ir Karbauskio užkeikimų, kad su teistais tai jau niekada gyvenime, buvo prisijungę prie Seimo daugumos? Buvo. Tomaševskio koloradkės unija savo balsais faktiškai rėmė Seimo daugumą? Rėmė.
Vienintelis dalykas, kuris gali dabar pasikeisti, tai neliks paskutinių ministrų „profesionalų“. Taigi nebeliks tik širmos, už kurios slėpėsi Kultūros komiteto Pirmininkas ir jo kareivija.
Ta širma, pavyzdžiui, slėpė faktą, kad ir be ministro-koloradkės Vidaus reikalų ministerijoje užtenka kolorado vabalų. Paaiškėjus, kad Rusija vėl neišduos vizų „Misija Sibiras“ dalyviams, VRM Teisės ir personalo skyriaus patarėjas feisbuke tyčiojosi iš oficialios Lietuvos politikos: „Ir vizų norisi, ir loti Europos Tarybos Parlamentineje asamblėjoje norisi, ir visko norisi.“
Trejų metų ministrui „profesionalui“ buvo per mažai išmėžti Augijaus arklidėms. Tai kas pasikeis dabar?
Galų gale kitokia Seimo dauguma tiesiog neįmanoma. Kitas variantas – tik pirmalaikiai rinkimai. Bet jie pagal mūsų Konstituciją yra Misija neįmanoma. Pagal šią Konstituciją pirmalaikių rinkimų nėra buvę ir nebus. Pagaliau, o kas čia labai pasikeistų, jei pirmalaikiai rinkimai kažkokio stebuklo dėka įvyktų?
Faktas, kad į Seimą patektų gerokai mažiau valstiečių. Neliktų LSDDP ir „Tvarka ir teisingumas“ eitų politinio pogulio. Tik kas juos, be kokių 8 naujų socialdemokratų, pakeistų?
Anksčiau laiko su daug didesne šobla sugrįžtų Uspaskichas. Gal ir koks būrelis tautininkų pasirodytų. Už jų – komitetas po komiteto. Kuriuose – veideliai gal ir kiti, bet su ta pačia gramatine kepenine verygine klaida. Nes Lietuva yra ta pati. Rinkėjai tie patys. Tai nereikia turėti iliuzijų, kad per kitus rinkimus apturėsime svajonių Seimą.
Neturėsim. Kaip nebus ir Sodomos su Gomora iš naujosios daugumos. Apskritai Filkina gramota ta naujos koalicijos sutartis, kalbant caro Jono Žiauriojo žodžiais. Juridinės galios iki galo neturėsiantis tai dokumentas.
Kad ir kas būtų valdžioje, Lietuva jau yra pasiekusi tokį demokratijos ir teisinės valstybės lygį, jog nugramzdinti jos laivą rytų pusėn beveik neįmanoma.
Yra Prezidentas. Žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės spaudimas. Todėl greičiausiai tiek krašto apsaugos, tiek vidaus reikalų ministrų postus užims tolimi nuo Žemaitaičio minčių apie Ukrainą ir akcijos su koloradke vado pažiūrų veikėjai. Vienintelis jų ryšys su tomis partijomis bus tai, kad į Prezidentūrą juos atlydės Žemaitaitis ir Tomaševskis.
Jei kartais būtų kitaip, taigi, jei Nausėda negultų dėl to kryžium, naujasis Prezidentas pats pasilaidos pirma laiko. O tai, kad ir kaip rizikinga iš šalies atėjusiam Prezidentui kadenciją pradėti nuo konflikto su Seimo dauguma, vargu ar įeina į Nausėdos planus.
Pagaliau ir čia nereikia tų dramų. Jei net aktinidijų profesorius, kurį į politikos Olimpą už ausų įtempė pats Karbauskis, nebebijo Naisių pono ir 2K žagrės, rusiškų trąšų ir Ukrainos neprietelių sąjungos, kodėl Karbauskio ir 2K turėtų išsigąsti tvirtą tautos mandatą turintis Prezidentas?