Panašus likimas ištiko ir kitą praeityje garsią Lietuvos partiją – socialdemokratus, kada jiems susijungus su LDDP, LSDP socialdemokratinę politiką pakeitė neoliberalizmas, kurio dabar palaipsniui atsikratoma. Ir šis procesas ypač paspartėjo seniems LDDP vilkams atsiskyrus nuo LSDP.
Grįžkime prie krikščionių-demokratų. Jų likimas panašus kaip ir socdemų. Tai dar kartą patvirtina liaudies išmintį: neik su velniu obuoliauti, nes liksi be obuolių ir be maišo. Taip atsitiko ne tik socdemams, bet ir krikdemams. Ar jų dar yra TS-LKD gretose, jei jie nepasako savo pozicijos net, pvz., dėl homoseksualių šeimų. Neįvertina to, kad homoseksualizmo politika naikina pačią visuomenę ir kaip tokia negali būti laikoma norma, o ne anomalija.
Nesigirdi krikdemų balsų vertinant gėjų demonstracijas – ar tai kova už savo teises, ar reklama jaunimui: žiūrėkite, kokie mes linksmi, energingi ir šiuolaikiški, ateikite pas mus greičiau. Galėtų krikdemai atsiklausti vaikų, ar jie nori turėti ir mamą ir tėtį, ar jiems tinka ir dvi mamos arba du tėčiai.
Tačiau TS-LKD vadovai mano kitaip. Jiems svarbiau narių paklusnumas jos vadovų diktatui. Todėl vadovai ir baudžia neklaužadas. Todėl jie ir pasiuntė aktyvų, turintį savo nuomonę ir mokantį ją ginti krikdemų šulą Rimantą Dagį politinei mirčiai. Bet kodėl tokiam principingam politikui reikėtų politiškai numirti? Vien dėl to, kad to nori konservatoriai? Ne, mano giliu įsitikinimu, ir pažįstant R. Dagį, to nebus.
Dabar R. Dagys įvarytas į kampą ir jam beliko vienas pasirinkimas – atkurti krikščionių-demokratų partiją. Kitaip – politinė mirtis. O perspektyvoje tokia partija galėtų prisiminti ir valstybės įkūrimo peripetijas, ir kaip tada bendravo partijos „vardan tos Lietuvos“.
Reziumė: kuo TS-LKD reitingai bus žemesni, tuo krikdemų atsikūrimo perspektyvos bus realesnės.