Būtent dėl to besiderančios partijos taip paprastai ir lengvai sutarė padidinti vaiko pinigus. Jos nesutaria tik dėl to, kiek tuos pinigus didinti. Lenkai, kuriems nereikės už nieką atsakyti, norėtų išmokas vaikams pakelti iki begalybės, nes to, jų nuomone, trokšta jų rinkėjai.
„Valstiečiai“ tuo tarpu žino, kad jiems teks ruošti dar du valstybės biudžetus, o vieną iš jų – net patvirtinti.
„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, matyt, dar galutinai neprarado vilties tapti finansų ministru ir pats tais biudžetais užsiimti.
Kas tvirtins biudžetą, tas begalybės žadėti negali – iš čia ir nesutarimai.
Dėl tos pačios priežasties – artėjančių rinkimų, derybininkai niekaip nepajėgia pasidalinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kas turės tą ministrą, tas ir atrodys pats rūpestingiausias per rinkimus.
Jei ministrą turės „socdarbiečiai“, tai galės kaltinti savo koalicijos partnerius per menku dėmesiu socialinei apsaugai. Rinkimų metu tai labai vertinga galimybė, kurios „valstiečiai“, suprantama, nėra linkę suteikti.
Kad socialinė apsauga yra svarbiausia korta rinkimams neslėpė ir dabartinis ministras Linas Kukuraitis. Susitikęs su Seimo konservatoriais jis paatviravo: „Šita ministerija yra politiškai naudinga prieš ateinančius parlamento rinkimus ir partijos, planuodamos savo ateitį, planuoja taip pat ir pagrindines žinutes, kurias jos komunikuos prieš rinkimus, o tai yra susiję su socialine politika. Todėl turėti savo ministrą yra paranku.“
Tik reikėtų patikslinti, kad rinkimai svarbūs ne vien „socdarbiečiams“. Kiekvienam norisi užimti kuo geresnę startinę padėtį prieš didžiąsias varžybas. Todėl visos partijos ir politikai sprendžia tik šį vieną klausimą.
Premjero Sauliaus Skvernelio pasirinkimas startui – viršpolitinio politikų arbitro įvaizdis. Tai akivaizdžiai jo mėgstamas vaidmuo – jau seniai nematėme premjero šitaip švytint.
Nerūpestingai atostogaudamas derybų įkarštyje ir nuolat išlaikydamas paslaptį dėl savo ateities poste S. Skvernelis demonstruoja, kad valdžios likimas priklauso tik nuo jo. Esą jūs ten diskutuokite kiek norite, o bus taip, kaip aš pasakysiu.
Kviesdamasis partijų derybininkus pasitarti Vyriausybėje premjeras buvo itin atviras: „Pirmadienį Vyriausybėje dar galutiniai pasižiūrėsim, kokie tie poreikiai yra dar atsiradę, nes čia kasdien vis nauji atsiranda, ir tada sugrąžinsime visus į realybę.“
Nes realybę, kaip visi Lietuvoje žino, valdo pastato Gedimino pr. 11 (o kažkada – Lenino pr. 11) šeimininkas. Kad šis žaidimas pasiteisina, liudija ir nuo balandžio ūgtelėjęs premjero reitingas.
Reikia pripažinti, kad S. Skvernelis gerai išnaudoja savo padėtį. Joks politikas ne tik pats nesudaro jam konkurencijos, bet ir nemato galimų konkurentų. Todėl S. Skvernelis gali visus šokdinti ar net mesti Vyriausybę (pageidautina kuo vėliau) – žiūrint, kas jam pačiam bus naudingiausia artėjant rinkimams.
Šis priešrinkiminis žaidimas, tikėtina, smagus užsiėmimas žaidėjams ir neblogas reginys žiūrovams. Bet reikia nepamiršti, kad demokratinėje valstybėje parlamento rinkimai turi ir liūdnąją pusę: stoja visi kiti valstybės reikalai.
Jau dabar galime pastebėti, kad valdžios susikaupimas dar tik daugiau kaip po metų įvyksiančioms varžyboms yra rimta kliūtis svarstant svarbius klausimus Seime.
Derybose dėl būsimos koalicijos įstrigusios partijos nepraleidžia progos konkrečiu balsavimu priminti apie savo reikšmę galimiems partneriams.
Panašu, kad būtent tokiam priminimui „socdarbiečiai“ pasirinko balsavimą dėl Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo. „Trūksta aiškumo“, pasakė Gediminas Kirkilas ir septyni laisvai balsuoti susitarusios frakcijos nariai drausmingai susilaikė.
Maždaug tų septynių balsų ir pritrūko, kad P. Gražulis būtų perduotas teisėsaugai. G. Kirkilas aiškiai parodė, kokiomis sąlygomis tektų dirbti mažumos Vyriausybei, o Ramūnas Karbauskis, galite neabejoti, šią žinutę perskaitė.
Štai taip ir žengiame į naują politinį sezoną, kuriame viskas galima. Net nusikaltimų tyrimas gali būti žlugdomas dėl didesnių politinių tikslų. Tad nėra ko stebėtis, kai vienas po kito ministrai skelbia kartais nė nepradėtų reformų pabaigą.
Valstybė oficialiai užmiega Seimo rinkimų miegu.