Apstu nacionalizmo kritikų, ir ne tik tarp liberalų. Pernai lapkritį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo „Padaryk Ameriką vėl didžią“ politiką, duodamas suprasti, kad ji nacionalistinė, tad ir smerktina, nes išduoda doroviškai priimtiną ir girtiną patriotizmą.

Žodis „nacionalistas“ yra tapęs beveik keiksmažodžiu. JAV besireiškiantis baltųjų rasizmas vadinamas „baltųjų nacionalizmu“, nors neaišku, ką jų rasizmas turi bendro su nacionalizmu ar patriotizmu. Jie vadinami baltaisiais nacionalistais, siekiant juos pasmerkti ir nuo jų atsiriboti. Jei vadintume juos „baltaisiais patriotais“, lyg jiems pritartume arba bent įžvelgtume teigiamų bruožų jų nuostatose.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dažnai priekaištaujama, kad jis nacionalistas, kuris vykdo agresyvią užsienio politiką, užpuolė Gruziją, okupavo Krymą, palaiko separatistus Rytų Ukrainoje bei nusikaltėlišką Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą. Net jei priekaištai būtų pagrįsti, ar tai padarytų Putiną rusų nacionalistu? Sakyčiau, kad ne, nes nacionalizmas nėra agresyvios užsienio politikos bei autoritarizmo sinonimas.

Nors Putinas laikomas nacionalistu, bet jam labiau rūpi ne rusų tauta, o Rusijos valstybė, ne tik šiaip sau valstybė, bet galinga valstybė su garbinga praeitimi. Savo politika jis siekia atkurti Rusijos valstybės didybę ir jos vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje visuomenėje, kurią privalo pripažinti kitos valstybės, ypač JAV.

Jis pirmenybę skiria valstybės galios ir institucijų stiprinimui, o ne rusų kultūros klestėjimui. Ginkluotosios pajėgos labiau sulaukia jo malonę negu rusų kalbininkai ir poetai. Jis yra derzhavnikas, kuriam valstybė svarbesnė už piliečius. Putinas labiau sutelkęs dėmesį į valstybės, ne tautos, stiprinimą, nors kritikai teigtų, kad jam labiausiai rūpi užsitikrinti galios koncentraciją savo rankose.

Nors Putinas laikomas nacionalistu, bet jam labiau rūpi ne rusų tauta, o Rusijos valstybė, ne tik šiaip sau valstybė, bet galinga valstybė su garbinga praeitimi. Savo politika jis siekia atkurti Rusijos valstybės didybę ir jos vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje visuomenėje, kurią privalo pripažinti kitos valstybės, ypač JAV.
Kęstutis Girnius

Putinas nėra abejingas rusų tautai, nori, kad ji klestėtų. Jis sugrąžino kai kuriuos carinės valstybės simbolius – trispalvė tapo Rusijos vėliava, dvigubas erelis nacionaline emblema, – kurie paprastiems rusams ko gero meilesni negu SSSR atributika. Jis pabrėžia stačiatikybės svarbą, pats lanko cerkvę, nes veikiausiai mano, kad tai palaikytina rusų tradicija. Carai irgi nebuvo visiškai abejingi rusų tautai, bet Rusijos valdovai pirmenybę skyrė imperijai, valstybei, dinastijai. Jiems rusų tauta buvo svarbi ne tiek savyje, kiek dėl to, kad rusai labiau negu kitos tautos palaikė imperiją ir dinastiją.

Istorijos bėgyje rusų nacionalistų būta mažai. Carai neskubėjo paversti baudžiauninkų sąmoningais rusais, juos šviesti, skatinti jų dvasinę bei tautinę brandą. A. Baranausko žodžiais, rusai valstiečiai, kaip ir lietuviai, turėjo būti tamsi ir juodi. Po Pirmojo pasaulinio karo Rytų ir Vidurio Europos tautos siekė sukurti savo tautines valstybes. Per Rusijos pilietinį karą bolševikai kovojo už proletariato pergalę, baltieji siekė atstatyti Rusijos imperiją, nebuvo jėgų, siekiančių sukurti rusišką tautinę valstybę.

Tokie tariami nacionalistai, kaip Aleksandras Duginas, labiau puoselėja neoeurazijizmą, mano, kad Rusija priklauso unikaliai civilizacijai, slavų ir ne slavų, daugiausia turkų, suomių-ugrių mišiniui, kuri pranašesnė negu siauriai apibrėžtos, kitas tautybes diskriminuojančios europietiškos tautos. Dugano nuostatos dažnai keičiasi, neaišku, ką jis dabar galvoja, bet jis nėra vienašališkas rusų tautos gerbėjas.

Ne visi rusų nacionalistai skiria pirmenybę rusų tautos kultūros brandai. Kai kuriems svarbiau, kad rusai sukurtų tvarią ir galingą tautinę valstybę. Bet ir tokie nacionalistai nelinkę laikyti Putino vienu iš savųjų.

Ne visi rusų nacionalistai skiria pirmenybę rusų tautos kultūros brandai. Kai kuriems svarbiau, kad rusai sukurtų tvarią ir galingą tautinę valstybę. Bet ir tokie nacionalistai nelinkę laikyti Putino vienu iš savųjų.
Kęstutis Girnius

Radikalus rusų nacionalistas Anatolijus Karlinas, kuris palaiko ryšius su baltaisiais nacionalistais, teigia, kad rusų nacionalistai turi tris esminius principus. Pirma, būtina atsisakyti baudžiamojo kodekso 282 straipsnio, kuris leidžia bausti už neapykantą kurstančias kalbas. Antra, reikia nutraukti masinę imigraciją iš Vidurio Azijos. Trečia, būtina į vieną valstybę sutelkti Rusijos žemes, įskaitant Baltarusiją, Šiaurės Kazachstaną, „Novorossiją“ ir „Malorossiją“ (apylinkes aplink Kijevą). Apibendrinant Karlino pastabas, nacionalistai nori nebaudžiamai agituoti prieš migrantus ir ne rusus, stabdyti jų imigraciją, suvienyti rytų slavų žemes.

Kokios Putinu nuostatos šiais klausimais? Veikiausiai jis gautų trejetą penkiabalėje sistemoje. Jis nėra mėginęs panaikinti 282 straipsnio, rusų nacionalistai tebėra kalinami už neapykantos kurstymą, nors baudžiami ir musulmonų ekstremistai bei rusofobai. Rusijoje yra mažiau politinio korektiškumo negu JAV ir Europos Sąjungoje, nors tai nėra Putino nuopelnas. Putinas nėra tvirtai nusistatęs prieš imigraciją. Jai nesipriešina, nes socialiai konservatyvūs imigrantai pritaria jo politikai.

Tautinės mažumos ir migrantai iš Vidurio Azijos tvirtai palaiko Putino Jungtinės Rusijos partiją, už ją balsavo net 90 proc. Pasak Karlino, A. Navalnio nuostatos imigracijos klausimu griežtesnės negu Putino, taigi labiau nacionalistinės. Putinas suvaidino svarbų vaidmenį, vienijant Rusijos žemes. Jis inkorporavo Krymą bei palaikė sukilėlius Rytų Ukrainoje. Bet pasak Karlino, jo pomėgis užsienio nuotykiams, pavyzdžiui, Sirijoje, gal ateityje ir Libijoje, yra nereikalingas blaškymasis, kuris nukreipia dėmesį nuo bendratautiečių vargų Donbase.

Karlino nuostatoms nebūtinai pritartų daugelis rusų nacionalistų. Jie turi kitų prioritetų, bet vargu ar jie laiko Putiną savu. Reikia smerkti Putino politiką, bet ji nėra smerktina dėl to, kad ji nacionalistinė, juolab, kad Putinas nėra nacionalistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (155)