Ypač dažnai ši žodžio žmonių mantra buvo kartojama nuo 2018 metų, kai į valdančiųjų nugarą pradėjo kvėpuoti net trejų rinkimų iš eilės – savivaldos, Prezidento ir Europos parlamento – kampanijos.

Dabar tos kalbos gerokai pritilo. Dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, rinkimai baigėsi. Ir ne taip, kaip valstiečiai žalieji tikėjosi. Taip pat ir dėl to, kad jie patys jau beveik treji metai yra valdžioje. Beje, rinkimų kampanijose vis dažniau skambėjo neretorinis klausimas – o ką jie patys padarę? Kita vertus, tiesa yra ne tame, kad visos ankstesnės valdžios buvo išskirtinai nevykėlės, bet kad visuomenės lūkesčiai joms buvo didesni, nei joms pavyko pasiekti. Be to, tos buvusios valdžios kai kur ir aiškiai susimovė, nors apie tai kol kas vadovėliai nerašo...

Tačiau čia ir dabar ne apie buvusias valdžias ir jų spindesį ar skurdą, o apie esamą valdžią. O paveikslui išsiaiškinti reprezentatyvioje apklausoje buvo paklausta atsakymų į keturis apibendrinančius klausimus apie bendrą valdžios reformų vertinimą, jos atliepiamumą piliečių interesams, pajamų skirtumų mažinimą ir tendencijas korupcijos srityje. Taigi ką turime?

Pav. 1. Dabartinės valdžios veiklos vertinimai
Foto: Autoriaus archyvas

Beveik 49 proc. apklaustųjų nepritarė teiginiui, kad valdžios vykdomos reformos yra sėkmingos (1 pav.). Priešingai teigė apie 15 proc., o likusieji neturėjo nuomonės.

Jei į atsakymus į šį klausimą pažvelgtume per respondentų partinių preferencijų prizmę, tai, be abejo, manančių, kad reformas įgyvendinti valdžiai sekasi gerai, yra tarp valstiečių žaliųjų rėmėjų. Nors ir tarp jų tokiam požiūriui pritaria gerokai mažiau nei pusė, t. y. 38,2 proc.

Beje, skeptiškiausiai tų reformų sėkmę vertino lenkų rinkimų akcijos šalininkai. Vos 4,8 proc. jų manė, kad vykdomos reformos yra sėkmingos. Pagal gyvenamąją vietą santykinai (būtent, tik santykinai, nes vis vien jie atstovavo aiškią mažumą) geriausiai valdžios reformas vertino rajonų centrų gyventojai.

Beveik 24 proc. jų teigė, kad reformos yra sėkmingos, o mažiausiai tam pritarė Kaune – vos 7,5 proc. apklaustųjų.

Dar liūdnesnės nuotaikos valdžią turėtų apimti pažvelgus į žmonių požiūrius į tai, kiek dabartinė Lietuvos valdžia atsižvelgia į paprastų piliečių interesus. Bendrai beveik 62 proc. apklaustųjų nemano, kad esama valdžia yra pakankamai jautri piliečių poreikiams (1 pav.). Ir tik vos daugiau nei dešimtadalis galvoja priešingai.

Vienintelėje amžiaus grupėje – kam jau 70 metų ir daugiau – santykinai daugiau, arba 18,2 proc., pritarė teiginiui, kad valdžia atsižvelgia į paprastų piliečių interesus. Bet vis vien ir šioje amžiaus grupėje tokie optimistai nesiekė net penktadalio.

Europos Komisijos (EK) rekomendacijose pastaraisiais metais nuolat kartojama, kad pajamų nelygybė yra viena svarbiausių spręstinų problemų Lietuvoje.

Tačiau Premjeras Skvernelis po eilinių EK išvadų tik optimistiškai pakomentavo, girdi, Europos Komisija senais duomenimis naudojasi. Kai bus naujausi, tai vaizdas gerokai pasikeis. Deja, visuomenės požiūriai tokio premjero optimizmo neparemia. Teiginiui, kad esama Lietuvos valdžia sėkmingai mažina gyventojų pajamų skirtumus, pritarė vos 12,2 proc. respondentų, o su juo nesutiko net 61 proc. (1 pav.).

Kad visuomenės nuotaikos čia greitai ir dramatiškai pasikeistų, tebūtų iliuzija. Net tarp valstiečių žaliųjų šalininkų vos 27 proc. mano, kad su pajamų skirtumu dabartinė valdžia susitvarko tinkamai. Net kaime, kur tradiciškai LVŽS turi gana daug rinkėjų, daugiau nei 64 proc. mano, kad mažinti pajamų skirtumus dabartinei valdžiai nesiseka.

Galiausiai dar viena tema – korupcija, kur valdantieji jau kuris laikas yra pasiskelbę net didesniais kovotojais su ja nei prezidentė Grybauskaitė, o jai beveik dvi kadencijas šią temą buvo pavykę privatizuoti. Tačiau atėjo valdžion valstiečiai žalieji... Grybauskaitei teko pasidalinti kovos su korupcija nuosavybe.

Objektyviai žvelgiant, korupcijos prevencijos fronte nėra daug pergalių. Be MG Baltic istorijos ir parlamentinio tyrimo... Net šio karo vėliavnešiui Vytautui Bakui teko neseniai kartokai juokauti, kad „kovos su korupcija rezultatas yra didesnės kyšių sumos“1.

O visuomenė esminio proveržio korupcijos suvaldymo srityje nemato, nors tai turėtų būti esminių dabartinės valdžios pertvarkų ir pasiekimų arena. Priešingai – vos 12,2 proc. apklaustųjų manė, kad korupcijos mastas Lietuvoje per pastaruosius trejus metus sumažėjo, kai 58 proc. su tuo nesutiko (1 pav.).

Kad visuomenė adekvačiai ir kritiškai vertina situaciją, atspindi ir jau kelerius metus iš eilės įšalęs korupcijos suvokimo indeksas. Nors rajonų centruose apklaustieji kiek palankiau vertina korupcijos prevencijos rezultatus, nes kiek daugiau nei penktadalis mano, kad ji sumažėjo. Bet Vilniuje taip galvojo vos dešimtadalis.

Pabandykime kiek apibendrinti. Optimizmo, kad dabartinei valdžiai gerai sekasi įgyvendinti reformas ir kitus jos pažadus, visuomenėje nėra. Atvirkščiai. Valdžios veiksmai yra vertinami su minuso ženklu. Ką galima prognozuoti iš to?

Matyt, iki kadencijos pabaigos valdančiųjų laukia labai nelengvi laikai. Pasitikėjimo kreditai visuomenėje yra išsemti. Išteklių, iš kur juos papildyti, nėra daug. Tad gali tekti jiems klampoti per visuomenės nepasitikėjimo pelkę iki naujų Seimo rinkimų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12–26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

1 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vytauto-bako-juokas-kovos-su-korupcija-rezultatas-yra-didesnes-kysiu-sumos-56-1116586?copied