Ar 2012 m. suskubote pusvelčiui išparduoti nekilnojamąjį turtą ir prisiimti greitųjų paskolų, nes juk vis tiek grąžinti nereikės? Juk turėjo atskristi Nibiru planeta ir ištaškyti Žemę su visais bankais bei skolininkų sąrašais. Bergždžiai klausiu, negi dabar kas prisipažintų.

Dar rimtesnė pasaulio pabaiga buvo 2000 m. Manyta, kad kai kurie to meto kompiuteriai mokėjo skaičiuoti metus tik iki 1999-ųjų.

Informacinių technologijų specialistai tada visai neblogai uždirbo spręsdami „2YK problemą“, bet vis tiek daugybė žmonių 1999 m. gruodžio 31-osios vakarą nerimaudami laukė, ar laikrodžiams išmušus vidurnaktį mūsų civilizacija nesusinaikins dėl kokio nors užmiršto atokioje branduolinių raketų bazėje perprogramuoti prietaiso.

Užaugo jaunimo karta, nemačiusi nė vienos normalios pasaulio pabaigos. Blaškosi it kokie našlaičiai, nežinodami, kiek dar teks kankintis šioje žemėje.

Truputį guodžia klimato kaita, visgi pasaulinis ir pakankamai grėsmingas reiškinys, bet jokie britų mokslininkai niekaip nepaskelbia konkrečios datos, kada jau visiems bus galas.

O be jos pabaiga atrodo tolima, tai net Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos premjerai Europos vadovų tarybos susitikime gali ramia sąžine blokuoti Europos Sąjungos valstybių planą iki 2050 m. pereiti prie „klimatui neutralios“ ekonomikos bei sumažinti anglies dvideginio išmetimą.

Užaugo jaunimo karta, nemačiusi nė vienos normalios pasaulio pabaigos. Blaškosi it kokie našlaičiai, nežinodami, kiek dar teks kankintis šioje žemėje.
R. Sadauskas-Kvietkevičius

Kai taip seniai nebuvo pasaulio pabaigos, belieka kliautis vietinėmis pabaigutėmis: Lietuvos, Vakarų civilizacijos ar dar smulkesnėmis.

Lietuvos nykimo motyvas Arvydo Juozaičio prezidentinių rinkimų ir Vytauto Radžvilo Europos Parlamento kampanijoms neabejotinai suteikė liūdno žavesio, bet rinkėjų nesudomino.

Nesuveikė net Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio eschatologinis šantažas, kad neišrinkus pastarojo prezidentu ateis baisieji konservatoriai ir panaikins visus juodviejų gerus darbus nuo valakų reformos iki vaiko pinigų.

Dabar vietinę pasaulio pabaigutę jie žada, jeigu Viktoras Pranckietis neatiduos medinio Seimo pirmininko plaktuko Gediminui Kirkilui. Ir vėl neveikia.

Artėjant 2020 m. Seimo rinkimams pasaulio pabaigos ar bent visuotinės katastrofos nuojautos būsimiems kandidatams reikia tarsi kokios politinės „Viagros“. Grobiami vaikai, NATO poligonams kertami miškai ir beždžionės DNR skiepuose baigia išsikvėpti.

Reikia kažko naujo ir ta tema jau po truputį brandinama – ja taps 5G ryšys.

Artėjant 2020 m. Seimo rinkimams pasaulio pabaigos ar bent visuotinės katastrofos nuojautos būsimiems kandidatams reikia tarsi kokios politinės „Viagros“.
R. Sadauskas-Kvietkevičius

5G yra penktosios kartos mobiliojo ryšio pavadinimo trumpinys, kuris pakeis esamą 3G ir 4G. Kol jūs laukiate, kada galėsite nesugaišdami pusės dienos iš savo telefono paskelbti socialiniuose tinkluose 4K raiškos žiovaujančio katino vaizdo įrašą, į Lietuvą greičiau už patį 5G ryšį ateina 5G fobija.

Peticijomis jos apimti žmonės neapsiribos – yra šalių, kur filmukų apie elektromagnetinių bangų poveikį prisižiūrėję žmonės jau naikina mobiliojo ryšio bokštus. O kiek tyro džiaugsmo feisbuko grupei „5G – mirtinas ginklas“ nariams sukėlė žinia, kad gegužę Kėbliškėse (Prienų rajonas) tokį bokštą, kaip įtaria policija, nugriovė 1990 m. gimęs jaunuolis.

„Ar man vienai vaidenasi, kad 5G gali būti naudojamas žmonių kontrolei? Panašu, mes kažko čia nežinom, ką žino 5G kūrėjai“, – klausia susirūpinusi šios grupės entuziastė.

Tikrąja mūsų pasaulio pabaigą jie jau žino – 2030 m. Tuomet spartus 5G internetas esą leis sujungti ne tik išmanius daiktus, bet ir žmonių smegenis, naudojant implantuotus per skiepus mikročipus, o viską valdys dirbtinis intelektas. Ir dar, medžiai miestuose kertami tik todėl, kad trukdo 5G ryšiui.

Taip 5G fobija į vieną visumą susieja visas sąmokslo teorijas ir gali būti jungiamąja grandimi tarp smulkių savas pasaulio pabaigas matančių grupelių. O prieš rinkimus toks sprogus idėjų mišinys tiesiog negali išvengti detonavimo.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (76)