Gėrybių ten siūloma įvairių – nuo vaiko pinigų didinimo iki nemokamų vaistų tiems, kam per 75-erius. Kadangi Seimo rinkimai tik vos kiek daugiau nei už metų, tai tų siūlymų visoms socialinėms ir demografinėms grupėms dėliojama. Tarp jų yra nemokamos bakalauro studijos aukštosiose mokyklose.

Toks pažadas aiškiai tinka ūgtelėjusiam jaunimui ir jų tėvams. Žodžiu, universalus. Aktyviausiai tą pažadą viešai aptarinėja šį kartą Tvarkos ir teisingumo partijos politikai. Kad Lietuva turėtų išgalėti sau leisti nemokamas bakalauro studijas, tai ilgų įrodinėjimų nereikia. Užtenka tik kelių pavyzdžių. Estija ar Čekija išgali tokias turėti. Jau nekalbant apie Skandinavijos šalis. Jau buvau berašęs apie Šiaurės Europos šalis, tik kad į šį regioną ir Lietuva patenka, nors dėl apmokestinamo aukštojo mokslo studijų iš jo ir lyg iškrentame. Vis vien nemokamas, bent jau bakalauro studijas, kaip auganti ekonomiškai ir socialiai šalis turėtume išgalėti.

Per tą laiką įvyko treji rinkimai. Ir ministrai pasikeitė. Tačiau aukštojo mokslo krepšelizacija tebesitęsia. O nemokamos bakalauro studijos vis dar netoli horizonto linijos.
Algis Krupavičius

To pažado dėl nemokamų bakalauro studijų istorija yra jau gana ilga. Kad nepasimestume detalėse, tik priminsiu jo vingius pastaraisiais metais. Prieš 2016 m. Seimo rinkimus nemokamų bakalauro studijų vėliavą aukščiausiai iškėlė valstiečiai žalieji. Logiška, nes jų mokslo ir studijų programą rengė ir profesorius Eugenijus Jovaiša. Garantuoju, kad vien ši vėliava jiems padėjo gauti ne vieną aukštųjų mokyklų dėstytojų ir studentų balsą prieš beveik trejus metus. Po rinkimų šis pažadas atsidūrė Vyriausybės programoje. Net konkretus jo įgyvendinimo laikas buvo paskelbtas: 2018 m. antrasis ketvirtis. Ir net kaip visa tai padaryti daug kartų vietos politikams buvo sakyta: jei neturite savo idėjų, tai bent pagal estišką modelį viską padarykite....

Ups! Bet nuo to laiko jau metai praėjo, kai tas pažadas turėjo pavirsti tikrove. Aišku, galima rasti pasiteisinimų. Antai, kad su švietimo ministre valstiečiams ne itin pasisekė ir jai tos studijos buvo labiau kaip šuniui penkta koja šalia didingų universitetų optimizacijos planų.

Per tą laiką įvyko treji rinkimai. Ir ministrai pasikeitė. Tačiau aukštojo mokslo krepšelizacija tebesitęsia. O nemokamos bakalauro studijos vis dar netoli horizonto linijos.

Gal neatsitiktinai šiandien apie jas daug mažiau kalba valstiečiai žalieji, o jų estafetę perėmė tvarkiečiai. Tik jie jau nemokamas studijas siūlo su sąlyga, kurios anksčiau nebūta, kad atidirbti Lietuvoje tam tikrą laiką po jų reikėtų. Tad senas naujas pažadas kiek dekoruotu pavidalu sugrįžta...

Požiūrių į nemokamas bakalauro studijas sklaida pagal amžiaus grupes patvirtina seną lietuvišką posakį, kad savi marškiniai arčiau kūno. Kaip ir buvo galima laukti, labiausiai pritaria – net 78 proc. – jauniausioje amžiaus grupėje, kurioje bent dalis respondentų ir asmeniškai tokia studijų tvarka gali/ galėtų pasinaudoti.
Algis Krupavičius

Nors daugiau nei prieš pusę amžiaus atsiradusio garsaus amerikiečių politologo G. Almondo ir komunikacijos tyrėjo W. Lippmanno konsensusas sako, kad viešoji nuomonė nėra svarbi politikos formavimo procesui ir ją politikai ignoruoja savo sprendimuose, bet kol politikai žada, pažvelkime, o ką gi apie nemokamas bakalauro studijas galvoja visuomenė?

Kadangi rinkimai ne už kalnų, tai ir politikų klausa visuomenės nuomonei stiprėja... nepaisant to, ką Almondas ir Lippmannas manė.

Visuomenės nuostatos dėl nemokamų bakalauro studijų daugiau nei vienareikšmės. Beveik 73 proc., arba apie tris ketvirtadalius, apklaustųjų yra už tokias studijas. Vos 7 procentai mano priešingai, nes itin hiperliberaliai indoktrinuoti.

Pav. 1. Lietuvoje turėtų būti nemokamos bakalauro studijos aukštosiose mokyklose (proc.)

Pav. 1
Foto: Autoriaus archyvas


Šiame kontekste yra dar keli įdomūs pjūviai. Pirmiausia, kaip požiūriai į nemokamas bakalauro studijas pasiskirsto tarp skirtingų partijų šalininkų ir skirtingose amžiaus grupėse.

Žvelgiant per partijų šalininkų prizmę, panašu, kad tvarkiečiai, aktyviai agituodami už nemokamas studijas, neapsiskaičiavo.

Tarp jų rėmėjų net 82 proc. yra už tokį sprendimą. Socialdemokratų, kurie nėra valdančioje koalicijoje ir naujos senos nereorganizuoja, šalininkai yra antri pagal paramos mastą šiam klausimui – beveik 78 proc. Kiek mažiau remia konservatorių ir krikščionių demokratų simpatikai, bet vis vien 69 proc. yra solidi parama. Tad, nepaisant apklaustųjų partinių preferencijų, šiuo klausimu stebime akivaizdų sutarimą. O ir tie, kurie neturi aiškesnių partinių preferencijų, taip pat pritaria nemokamoms bakalauro studijoms.

Pav. 2
Foto: Autoriaus archyvas


Pav. 2. Nemokamos bakalauro studijos: pritariančiųjų dalis pagal artumą politinei partijai (proc.)

Požiūrių į nemokamas bakalauro studijas sklaida pagal amžiaus grupes patvirtina seną lietuvišką posakį, kad savi marškiniai arčiau kūno. Kaip ir buvo galima laukti, labiausiai pritaria – net 78 proc. – jauniausioje amžiaus grupėje, kurioje bent dalis respondentų ir asmeniškai tokia studijų tvarka gali/ galėtų pasinaudoti. „Tėvų“ amžiaus grupėse tarp 40–59 metų irgi parama nemokamoms bakalauro studijoms keliais procentais aukštesnė nei vidutiniškai. Tik „senelių“ kartoje, arba tarp 60+, palaikymas yra kiek mažesnis. Bet taip pat tik sąlyginai, nes dviejų trečdalių parama bet kuriuose rinkimuose būtų vertinama kaip labai didelė.

Pav. 3. Nemokamos bakalauro studijos: pritariančiųjų dalis pagal amžiaus grupes (proc.)

Pav. 3
Foto: Autoriaus archyvas



Nors visuomenėje nuotaikos dėl nemokamų bakalauro studijų yra tokios, kaip išdėstyta, bet Lietuvos politikos padangėje daug dažniau tinka senas posakis, kad „pažadėjai – patiešijai, netesėjai – negriešijai“. Palauksime ir pamatysime – kas ir kaip?

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12-26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.