Gamta dūsta nuo taršos žemėje, ore. Klimato kaitos klausimai turi būti kone pirmas prioritetas sprendžiant kitus socialinius klausimus. Neišsprendę klimato kaitos priežasčių ir nerandant sprendimo būdų, galime nebesuspėti vystyti ekonomikos pasaulyje.
Dabar būtina aktyvinti ir verslo bendrovėms valstybiniu mastu padėti diegti naujas technologijas, panaudojant ir kuriant naują žaliąją ekonomiką. Būtina pereiti nuo naftos prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir iš esmės siekti atsisakyti naudoti bet kokias iškasenas. Laikas tiksi nebe mūsų naudai, kiekvienais metais auga milžiniški gamtos kataklizmai: sausros, potvyniai, plintančios naujos ligos, karščiai, gaisrai, liūtys ir kt.
Nėra ko stebėtis, kodėl yra gaminami nauji vaistai atsirandančioms naujoms ligoms šalinti. Dingo harmonija tarp gamtos ir žmogaus, neišvengiamai bus dar didesnė kova ne tik nuo gamtos stichinių nelaimių, bet ir nuo naujų ligų. Kol farmacijos pramonės gamina naujus vaistus, paraleliai turime kardinaliai keisti požiūrį į gamtą. Visos planetos vyriausybės vienu sutarimu jau privalo skirti didesnį finansavimą klimato kaitos mažinimui.
Žmonių vykdoma veikla lemia gausų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, todėl didėja šių dujų koncentracija atmosferoje, vis stipriau pasireiškia šiltnamio efektas, klimatas šiltėja.
Raginu ne tik vyriausybę, bet ir visas savivaldybes, vietos politikus aktyviai ieškoti sprendimo būdų. Kol pasaulio galingieji ginčijasi, iki kelintų metų turi būti priimti sprendimai mažinti klimato kaitą, mes turime veikti jau dabar. Įgyvendindama klimato ir energijos politiką, ES įsipareigojo iki 2030 metų beveik 40 proc. sumažinti Europos Sąjungos teritorijoje išmetamų teršalų kiekį. Manau, kad tai nemažas laiko tarpas, tačiau iki 2030 metų sparčiai augant gamtos stichijoms, procentai turėtų būti kur kas didesni nei 40.