Štai tokius patarimus jis teikia išrinktajam Prezidentui: „Lenkijoje bus papildomai dislokuota 1000 JAV karių. Lietuvos valstybės vadovai tai turi sveikinti ir siekti dar didesnio JAV buvimo Baltijos jūros regione. Greta šių labai svarbių sprendimų, būtų išmintinga politinio ir diplomatinio pasitikėjimo didinimo bei karinių nesusipratimų išvengimo labui kalbėtis su Rusija ir ypač Baltarusija. Tai bus svarbus naujo Lietuvos prezidento užsienio politikos uždavinys.“
V. Ušackas siūlo išrinktajam Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai (taip pat Lenkijos Prezidentui) skubėti pas Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką pasiaiškinti dėl JAV karių buvimo. Ne Krymo okupacija ar Astravo atominės elektrinės problema jam turi būti svarbi, bet JAV karių dislokacija Lenkijoje – kad išvengtų „karinių nesusipratimų“. Tokia politika būtų akivaizdus smūgis mūsų santykiams su Lenkija ir JAV.
Kuomet keičiasi valdžia, susidaro palankios sąlygos netikriems pranašams pakeisti mūsų užsienio politikos kryptį. Taip vyko ir prieš dešimt metų, kai buvo aktyviai kritikuojama Prezidento Valdo Adamkaus užsienio politika.
Savo paskutinėje metinėje kalboje Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pati patyrusi tokius bandymus savo kadencijos pradžioje, aiškiai pasisakė už užsienio politikos tęstinumą, nenuolaidžiavimą, savo vertybinių ir strateginių tikslų gynimą.
Per visus tris dešimtmečius užsienio politikos srityje sugebėjome išlaikyti visų pagrindinių politinių partijų vienybę ir pasiekėme labai daug – ne tik įstojome į ES ir NATO, bet ir iki šiol įkvepiame visą regioną eiti mūsų keliu. Turime ir galime per artimiausią dešimtmetį padėti Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai įsilieti į transatlantinę šeimą, taip išsaugodami ne tik šių šalių, bet ir įtvirtindami savo pačių laisvę, užkardydami imperines Kremliaus ambicijas visame regione, taip pat ir Baltarusijoje. Pakeisdami užsienio politikos orientaciją prarastume natūralaus vedlio vaidmenį.
Esu įsitikinęs, kad būsimų susitikimų su Lenkijos ir JAV vadovais metu, taip pat būsimoje trečiojoje J. E. V. Adamkaus konferencijoje su savo sąjungininkais bei regiono lyderiais, taip pat būsimo JAV Energetikos Sekretoriaus Ricko Perry vizito Lietuvoje metu galime sutarti dėl panašių sprendimų.
Naujojo Prezidento kadencijos metu Vilnius ir vėl gali tapti svarbiausių užsienio ir saugumo politikos sprendimų centru bei generatoriumi – atkuriami ryšiai su strategine partnere Varšuva, šeimyniniai ryšiai su Baltijos ir Šiaurės šalimis, puikūs dabartiniai ryšiai su Berlynu, mūsų ilgametis ir užtarnautas autoritetas rytų kaimynėse, išskirtiniai santykiai su Vašingtonu sudaro visas galimybes aktyviai veikti ir per artimiausią dešimtmetį visą regioną aplink Lietuvą ir iki pat Juodosios jūros padaryti daug saugesniu, atviresniu mūsų verslui ir rytuose vis labiau įsitvirtinančiai Europai.
Mes, o ne Kremlius nulemsime artimiausią dešimtmetį. Tik nepasiduokime prorusiškiems šaukliams, jau dabar vietoje krypties į Vašingtoną bei Varšuvą, propaguojantiems eilinį perkrovimą su Putinu ir Lukašenka – tai priešinga kryptis, kurią jie bando parduoti kiekviena proga, tokiu būdu atskeldami mus nuo Lenkijos ir palikdami Kremliaus įtakos zonoje.