Pradainavę vasarą nė nepamatė, kaip politinė žiema, visai kaip tam žiogui šokinėtojui iš Krylovo pasakėčios, lenda į akis. Dabar jau net ir Kirkilui tapo aišku, kad po 2020-ųjų su LSDDP ir politika bus baigta amžiams. Laikas galvot, iš ko gyvensim, vyrai.

Kaip tarė, taip padarė. Gyvensim iš rentos, kurią patys sau pasiskirsim. Skvernelis pritarė. Minčiai dėl rentos. Savo mintį premjeras sutvirtino nebūdingai sau giliu išmąstymu, kad Seimo nariai yra tokie dangiškieji Dievo mulkiai (taip nesakė, bet tas apibūdinimas plaukia iš to, kas pasakyta), jog jiems sunku sugrįžti į paprastų mirtingųjų rinką.

Pradainavę vasarą nė nepamatė, kaip politinė žiema, visai kaip tam žiogui šokinėtojui iš Krylovo pasakėčios, lenda į akis. Dabar jau net ir Kirkilui tapo aišku, kad po 2020-ųjų su LSDDP ir politika bus baigta amžiams. Laikas galvot, iš ko gyvensim, vyrai.

Tauta – ant užpakalinių. Tautai apskritai būtų geriau, jei ne tik Seimo nariai ir ministrai, bet ir, pavyzdžiui, gydytojai dirbtų iš idėjos. Tai beveik kaip ir nepadoru klausti, kaip ten su tom Seimo narių rentom – o gal vis dėlto reikia? Bet imkim ir paklauskim. Kad ir ant juoko. Taigi, ko reikia?

Pirmiausia reikia racionalaus svarstymo apie Seimo darbo ir apskritai lietuviškos politikos kokybę.

Racionaliai svarstydami, prieitume prie tokios pat išvados, prie kurios jau yra priėję bent tie pramonininkai ir verslininkai, kurie dirba galva – iš pigaus darbininko ir inžinieriaus maža naudos. O iš pigaus Seimo – apskritai naudos tiek, kiek iš žilo ožio pieno.
Ką reikėtų daryti? Pritarti Seimo narių rentų įstatymui? Tikrai ne. Renta Seimo nariams – tokia, kokia sumanyta, – blogas sprendimas. Iš to nauda bus tik Seimo rentininkams. Bet jokios naudos mums su jumis, iš kurių mokesčių ir būtų mokama renta. Kaip padaryti kad naudos gautume ir mes, mokesčių mokėtojai?

Rentos idėją Seimo nariams iki gyvos galvos reikėtų paversti investicija į nacionalinę politiką. Kaip tai padaryti?

Taip, kaip, nusižiūrėję į skandinavus ir kitas Europos šalis, seniai padarė Estija, kuria mes kur reikia ir kur nereikia vis žavimės. Kiekvienam politikui po pralaimėtų Seimo rinkimų būtų mokama ne renta, o ta pati Seimo nario alga. Bet ne iki gyvos galvos. Tik vieną kandenciją.

Kam to reikia? Estija, kaip ir Lietuva, yra nedidelės šalys, ir jų rinkos mažos. Grįžti po ketverių metų į rinką dažnai neįmanoma ne todėl, kad Seimo narys yra bukas kaip autobusas (kas dabar nėra retenybė), o todėl, kad jam, nabagui, nėra kur grįžti. Nes šventa vieta ilgai tuščia nebūna.

Kokie minusai? Vienas vienintelis. Biudžetas šiek tiek kentės. Jei imtume 2016-ųjų rinkimų pavyzdį, tai būtų apie 60 papildomų algų.
Bet, viena vertus, tikrai ne visi Seimo nariai yra tokie dangiškieji mulkiai, kad negalėtų grįžti į darbo rinką. Kita vertus, tokie rinkimai, kai tauta kaip įkirpta į uodegą avis lėktų į pievas bliaudama „naujų ir jaunų“, pasitaiko tik kas ketvirta kadencija. Vadinasi, realiai kalbame apie 30 papildomų algų maksimum. Žodžiu, koks 1,37 mln. metams. Po 0,56 euro kiekvienam rinėjui.
Užtat nauda – dviguba, netgi triguba.

Pirmiausia sumažėtų populizmo, kuris jau kainavo milijardus, paleistus pavėjui. Guogos ir puteikiai nebevaizduoja, kad aria už visus. Nebe gyvybės ir mirties klausimas. Blogiausiu atveju liksi dar vieną kadenciją su ta pačia alga.

Antra, Seimas nebebijo kaip velnias kryžiaus pirmalaikių rinkimų, kurie šiuo metu yra prinokę lygiai taip pat, kaip kai kurie Seimo bebrai būdavo prinokę Seimo posėdžių salėje nuo brendžiuko, bet jie juk nė už ką nepasileis savęs į gatvę.

Trečia, o tai daug svarbiau, smarkiai išauga konkurencija politikos lauke, kuri su kiekviena Seimo kadencija tik silpnėja, nes koks gi normalus teisininkas, finansininkas, gydytojas ar profesorius eis į tą galerą, iš kurios po ketverių metų tave išmes kaip musę iš barščių?
Kontraktas mažiausiai 8 metams – visai kas kita. Pralaimėjęs rinkimus žmogus lieka politikoje. Laimėtojas neskuba švaistytis bendruoju gėriu savo būsimo išrinkimo labui. Laimėtojo pėdomis ketverius metus dieną naktį seka, jį kritikuoja ir demaskuoja tas, kuris prakišo mačą ir dabar siekia revanšo.

Skaidrumas išauga n kartų. Politikos lauke atsiranda daugiau žaidėjų. Staiga vieną dieną pamatom, kad turime už ką balsuoti.

Bet ir tai dar ne viskas, kai kalbame apie politikos kokybę. Pigus Seimas – blogis pirmiausia mums. Dar didesnis blogis – mažiau už „Maximos“ kasininkes uždirbantys Seimo nario padėjėjai.

Už pigiausią Europoje Seimo nario štabą mes, mokesčių mokėtojai, permokam ne milijonu. Milijardais iššvaistytų eurų. Į remontus ir miestų infrastruktūrą ten, kur seniai nebėra žmonių. Į profesinio mokymo centrus, kuriuose nėra kam mokytis. Į asfaltą, kuris įsiremia į plyną lauką. Į renovuotas mokyklas, kurios uždaromos tuoj po jų iškilmingo atidarymo. Į auksinius kariuomenės šaukštus ir daugybę kitų gyvų pinigų laidojimo atvejų.

Kontraktas mažiausiai 8 metams – visai kas kita. Pralaimėjęs rinkimus žmogus lieka politikoje. Laimėtojas neskuba švaistytis bendruoju gėriu savo būsimo išrinkimo labui. Laimėtojo pėdomis ketverius metus dieną naktį seka, jį kritikuoja ir demaskuoja tas, kuris prakišo mačą ir dabar siekia revanšo.

Kadangi mielas rinkėjas turi nepagydomą priklausomybę rinkti neprotingus padarus, turėtume bent jau pagalvoti apie tai, kad tas žemažiūris Seimo narys, kuriam nuo įstatymo projekto skaitymo galvoj ultragarsas nuo antro puslapio, galėtų pasisamdyti protingesnių už save, teisininkų, ekonomistus etc.

Pvz., kad Seimo narė nesigirtų, kaip valstietė Kubilienė gyrėsi, jog Seimas priėmė jos įstatymo pataisą, kurią ji sukūrė bulvariniame britų dienraštyje perskaičiusi apie vaikiško šampano žalą.

Ar galima pasamdyti gerą parlamentaro padėjėją už 600 EUR? Neįmanoma. Už tokią sumą galima pasisamdyti pasiuntinuką. Bet jei Seimo narys samdosi tris pasiuntinukus, tai visi jiems mokami pinigai apskritai nuleidžiami tiesiai į unitazą.

Tai kam mėtyti pinigus be naudos? Mokėkim pinigus, kurie atitiktų Seimo statusą. Išleisim kiek daugiau, bet dalis tų pinigų mums sugrįš per įstatymų kokybę – įstatymai nebebus skubos tvarka kepami kaip blynai.

Ketvirta, būtina leisti Seimo nariams neatitrūkti nuo profesijos. Ne tik šiek tiek dėstyti, bet ir leisti gydytojui dirbti bent už ketvirtį etato. Kad chirurgui rankos neatgrubtų, daktarui nereikėtų iš naujo laikyti medicinos egzaminų ir t.t.

Lietuva – per maža šalis, kad turėtume per akis, iš ko rinkti Seimą. Kaip tu prisikviesi į politiką protingiausių, geriausiai išsilavinusių, jei tu jam tą pačią dieną viską uždraudi daryti ir net malonumą atimi? Legaliai uždraudi. O kaip iš tikrųjų?

Jis, rupūžė, įjunksta į pigaus alkoholio dėžutes arba koldūnus su listerijomis, ir ką tu jam padarysi, jei net partijas pasodinom ant biudžeto adatos? O tuo pat metu Seime sėdi agrooligarchas, kuris suka bizniuką su nešvaria rusiška salietra? Tai kur logika neleisti gydytojui operuoti, kai šitaip?

Lietuva – maža šalis, todėl nedarykim profesionalų bet kokia kaina ten, kur galima be to apsieiti. Pavyzdys – Lietuvos futbolo lyga. Visi žaidėjai – net „Stumbre“ ir „Atlante“ – sumauti profesionalai, o kas iš to? Žaidžia penkiskart prasčiau už Farerų silkių žvejus, kurie pilkę paspardo tik išlipę iš laivo.

Lietuva – maža šalis, todėl nedarykim profesionalų bet kokia kaina ten, kur galima be to apsieiti. Pavyzdys – Lietuvos futbolo lyga. Visi žaidėjai ten sumauti profesionalai, o kas iš to? Žaidžia penkiskart prasčiau už Farerų silkių žvejus, kurie pilkę paspardo tik išlipę iš laivo.

Jau staugiate, kad nieku gyvu, ir taip tiems Seimo nariams per gerai, dar čia ko užsimanys? Galimas daiktas, kad daugumą, vos perskaičius apie algą rinkimus pralaimėjusiam Seimo nariui, jau ištiko apopleksija, tad iki šitos vietos jie nė nepriėjo.

Jūsų valia. Gyvenam laisvoje šalyje, ir niekas jūsų neperkalbės. Taip kaip nepavyksta perkalbėti tų darbdavių, kurie ir 2019-aisiais nuo Viešpaties gimimo tebėra šventai įsitikinę, kad, jei tik visi universitetai vietoj filosofų, istorikų, sociologų ir filologų imtų rengti tik inžinierius ir informatikus, tai jie programuotoją ir inžinierių galėtų pasisamdyti už 800 eurų per mėnesį.

Kiškių dainos. Kaip nebūna gero kompiuterininko ar inžinieriaus už 800 eurų, taip ir geros politikos nebūna be investicijų į politiką.
Rėkaudami apie tai, kad buvusiam Seimo nariui nereikia rentos net ir po praloštų rinkimų vienai kadencijai, nes ir taip jam per gerai, nepamirškit kelių paprastų kaip dukart du dalykų. Nieko už dyką šiame pasaulyje negausi. O ypač pusdykiai negausi geros politikos. Šykštus visada moka du kartus. O brangiausiai iki šiol Lietuvai kainavo pigi valdžia.

second hand švarko kainą ir valstybės valdymas – kaip drapanos iš „Humanos“ krautuvės.