Praeito mėnesio tekstas, pirma dalis investavimo tema (publikuotas gegužės mėnesį), yra čia.
O šį kartą dar vienas tekstas apie investavimą. Šį kartą apie pagrindinius su investavimu siejamus mitus, kurie atbaido žmones nuo finansų rinkų. Antra dalis iš investavimo serijos.
Apie investavimą pasakojama daug mitų ir nesąmonių, kurie dažnai paremti vieną iš milijono kartų pasitaikančiais įvykiais arba tiesiog fantazijomis prisodrintais pusiau tikrais nutikimais iš pasakotojo gyvenimo.
Bet praktiškai investavimas yra pakankamai nuobodus ir paprastas užsiėmimas.
Nors dažnai įvairūs pseudoguru mėgsta sakyti, kad investuoti sudėtinga ir investuoti bei bendrai dirbti su finansų rinkomis turėtų tik patirties turintys profesionalai, tai yra viena pagrindinių ir didžiausių nesąmonių apie investavimą.
Taip kalba uždirbti norintys pardavėjai ir agentai. Bet realybėje nei ypatingos patirties, nei itin didelių žinių, norint investuoti į paprastas finansines priemones, tikrai nereikia. Kaip ir nereikia būti itin gudriam, nes investavimas yra gana paprastas bei didelio proto tikrai nereikalaujantis užsiėmimas.
Todėl pirmas mitas, kurį būtina paneigti – investavimas yra sudėtinga veikla. Visiškai netiesa. Norint pradėti investuoti, tereikia mokėti naudotis banku.
Pats paprasčiausias būdas tapti investuotoju, su banku pasirašyti periodinę investavimo sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį nuo jūsų einamosios sąskaitos bus nuskaityti 50 ar 100 eurų, už kuriuos bus perkami fondų vienetai. Jums tereiks pasirinkti, kokį maždaug norite fondą pirkti, ir tiek.
Žinoma, toks kelias nėra optimalus. Nes tiek apie investiciją, tiek apie produktą, į kurį investuojate, reikėtų bent kažką žinoti. Tačiau aklai investuoti į plačiai diversifikuotą fondą visuomet yra geriau nei neinvestuoti niekur. Net jei kalbam apie tokias sumas kaip 50 eurų per mėnesį.
Juo labiau, pradėjus investuoti be supratimo, ilgainiui atsiras akstinas domėtis finansų pasauliu. Sukaupus didesnę sumą, taps aktualus tiek fondas, į kurį investuojama, tiek bendrai galimybės tuos pinigus investuoti kažkaip gudriau.
Tad net pradėjus vos ne aklai investuoti pačiu bukiausiu ir paprasčiausiu būdu – ilgainiui tampi priverstas domėtis investicijomis bendrai.
Be to, nors dažnai aiškinama, kad aklai investuoti negalima, kad reikia būtinai viskuo labai domėtis, tačiau 7 iš 10 atvejų, paprastas pradedantis investuotojas finansine prasme gyvens daug geriau, aklai investuodamas į plačiai diversifikuotą (į įvairias finansines priemones visame pasaulyje investuojantį) bankinį fondą, nei pats bandydamas pirkalioti pavienes akcijas.
Arba, dar blogiau, mėgindamas greitai praturtėti iš keistų, arba sudėtingų, finansinių priemonių.
Antras didelis mitas yra gatvėse mėgstamas teiginys, kad ai tie fondai su akcijom vis tiek bankrutuos. Va, „Sekundė“ bankrutavo, „Snoras“ bankrutavo, tai dėl nieko gyvenime negali būti garantuotas.
Kas yra klasikinis kognityvinių nuokrypių ir loginių klaidų naudojimo pavyzdys, kuris visuose elgsenos ekonomikos kursuose būna dėstomas studentams.
Nors teoriškai bankrutuoti gali bet kas, praktiškai bankroto rizika visuomet mažinama per diversifikaciją. Dėl ko būtent į daug skirtingų dalykų investuojantys fondai yra nuolat siūlomi smulkiesiems investuotojams.
Žinoma, kai nusiperki Rusijos Kazanės regiono trečios biržos įmonių fondą, nes tas turėtų po 100 proc. per metus augti, fondas gali ir bankrutuoti. Tačiau jei perki į didžiausių JAV ar pasaulio įmonių akcijas investuojantį fondą, rizika artėja link nulio.
Nes penki šimtai ar tūkstantis didžiausių pasaulio įmonių vienu metu vis tiek nebankrutuos.
Taip, investicijų vertė gali svyruoti. Gali kristi net daugiau nei 50 proc. Jokių garantijų investicijų pasaulyje nėra ir būti negali. Tačiau, jei investuoji į daug skirtingų finansinių priemonių vienu metu, didelė tikimybė, kad per laiką tavo investicijų vertė atsistatys.
Na, o vertė neatsistato beveik visuomet išskirtinai tais atvejais, kai užsinorima egzotikos ir itin didelių uždarbių. Kai 6–8 proc. per metus siūlantis fondas yra nuobodu ir norisi bent kokių 30 proc. Tuomet smulkieji dažniausiai lieka be nieko, nes mato tik grąžą, o rizikų nesupranta.
Trečias gajus mitas yra tas, kad su mažais pinigais iš investavimo vis tiek nieko neuždirbsi, todėl net neverta pradėti. Taip kalba žmonės, kurie mokykloje nesimokė matematikos.
O šiandien per balius giriasi, kad daugybos lentelės tai jau tikrai neatsimena ir teisingai sakė, kad gyvenime tos matematikos vis tiek nereiks. Pažiūrėk, koks sėkmingas žmogus be matematikos, kaimo parduotuvės salės vadovas su 800 eurų atlyginimu. Wowza.
Daugelis žmonių iš investavimo nemato naudos, nes žiūri į dalykus paprastai. Investuosiu po 100 eurų, per metus uždirbsiu 7 proc., tai per metus gausiu kokius 30–50 eurų grąžos. Na, koks čia tikslas tuo užsiimti, jau geriau kažką gražaus nusipirkti. Tačiau žiūrint toliau į ateitį, galima pastebėti tam tikrą tendenciją.
Investuojant po 100 eurų 5 metus su 7 proc. metine grąža, turėsi 7142 eurus. Kurių 6000 būsi įdėjęs pats, na, o uždirbęs tą likusį tūkstantį. Tačiau po 15 metų, viso jau turėsi 31 tūkstantį. Kurių 18 būsi įdėjęs, o 13 uždirbęs iš investicijų.
Na, o po 30 metų, investavęs 36 tūkstančius eurų, turėsi net 117 tūkstančių eurų. Nes investicijos bei reinvesticijos bus tau uždirbusios net 81 tūkstantį eurų.
Tad investuoti verta ir mažas sumas. Žymiai didesnę įtaką, nei kiekvieną mėnesį investuojama suma, daro laikotarpis, kurį būtina investuoti, norint pasiekti kažko vertų rezultatų. Vidutiniškai žmogui tiesiog nėra priimtina galvoti dešimtmečius į priekį, dėl ko visuomet atrodo, kad šiandien geriau pasilinksminti, na, o ateity jau galvoti apie taupymą.
Tačiau būtent disciplina ir gebėjimas investuoti labai ilgą laikotarpį yra bene svarbiausias sėkmingo investuotojo bruožas. Ne itin svarbu, į kokias priemones investuojama (atmetant iracionalius kraštutinumus).
Nėra jokio skirtumo, nuo kokios sumos pradedama investuoti. Menkai svarbu, ar pradedama investuoti prieš, per ar po krizės. Svarbiausia pradėti ir tai daryti nuolat.
Pradėjus kiekvieną mėnesį investuoti po 30 pinigų, susiformuos įprotis. Tad po kurio laiko sumą bus galima didinti iki 50 ar 100 eurų. O kylant pajamoms nebus problemų investavimui per mėnesį skiriamą sumą pakelti ir iki 200 ar 500 eurų.
Dėl ko investicinis krepšelis augs sparčiau nei tikėtasi, kas suteiks papildomą motyvaciją investuoti ir domėtis finansų pasauliu.
Kalbant apie investavimą, svarbiausia nepasiklysti nuvalkiotų mitų ir prietarų raizgalynėje. Matematikos ir laiko svarbos nesuprantantys dažnai kuria pasakas, kurios turi pateisinti, kodėl jie per gyvenimą nesukaupė jokio turto.
Bet ir nesukaupė jie turto tik todėl, kad prieš daug metų vadovavosi tais pačiais mitais.
Tuo tarpu tie, kurie vos sulaukę 20 nuolat atsidėdavo dalį pinigų ir juos kažkur investuodavo, sulaukę 50 (po 30 metų investavimo), dažniausiai turi sukaupę solidų investicinį krepšelį ir gali sau leisti pakankamai daug.
Investuoti būtina pradėti visiems. Nuo šiandien. Nuo dabar. Neturi būti jokių pasiteisinimų ar atsikalbinėjimų. Ir visai nesvarbu po kiek, labai menkai svarbu kur.
Svarbiausia pradėti ir nuolat tuo užsiimti. Kitaip po 10 metų spjaudysitės ir keiksitės prisiminę save ir ypač savo sprendimus šiandien.