„Dviračio šou“ čia tampa bejėgis. Anekdotai, net tokie seni kaip apie Petką ir Čapajevą, jau skamba tikroviškiau už Karbauskio ir Skvernelio blėnis apie valdžią ir jos ateitį. Seimo daugumos realybė – kaip anekdotas.
Pasiimi „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“, prie leitenanto Dubo pavardės po brūkšnelio prirašai „Karbauskis“ ir svarstai, kur didesnis absurdas – romane, vaizduojančiame žlungančios Austrijos-Vengrijos imperijos kariuomenę ar Seimo naisyne, kuris tebeturi ir dar pusantrų metų turės visą valdžią šalyje, bet jiems patiems periodiškai pasivaidena, kad gali būti ir ne visai taip.
Karbauskis stovėjo čia kaip iš ketvirtojo matmens atklydęs vaiduoklis. Atrodė, kad leitenantas Dubas-Karbauskis niekada neužsičiaups. Jis toliau dėstė visiems karininkams. Kai kurios jo frazės labai jau rėžė ausį.
Atsiminkite visi: ateis laikas, kai cypsite prieš mane. Gal ir pažįstat mane iš gerosios pusės, bet palaukit, pažinsit ir iš blogosios. Kiekvieną galiu nuvirkdyti, nemanykit.
Tada pradėjo virkdyti Seimo pirmininką. Prasidėjo operacija „Pranckietis“. Visą laiką tarp jų kažkas vyko. Jie sustojo vienas prieš kitą, ir leitenantas Dubas-Karbauskis mąstė, ką čia baisaus pasakius.
Tada ir pasakė tam Pranckiečiui, kad jei tas nesusirinks savo pieštukų bei magnetukų ir iki antradienio neatlaisvins kabineto, personalinio limuzino ir poros apsaugininkų, įvyks baisi valdžios krizė ir pirmalaikiai Seimo rinkimai. Žodžiu, cyps per tą Pranckietį visi – ir savi, ir svetimi.
– Leiskit pranešti, pone laitnant, atsiprašau, Kultūros komiteto Pirminyke, kad noriu pažinti jus tik iš gerosios pusės, jog nenuvirkdytumėt ir manęs tarsi tokio Puidoko, kaip sakėte paskutinį kartą, bet malonėkite įjungti Seimo procedūras ir pašalinti mane kaip pridera pagal įstatymą ir Seimo statutą, – atsakė jam tas Seimo Pranckietis.
Nuo tokio įžūlumo leitenantui Dubui-Karbauskiui net galva apsisuko. Jis teįstengė piktai šūktelėt: „Dink, mizerija, mudu dar pasikalbėsime!“
Rusiškų šaškių sporto meistras žino, kad žaidžiant tomis šaškėmis niekas neturi teisės žaidėjams pasakinėti, kad ir kokia katastrofa gresia jo damkei.
Bet štai ką tik priešininkas vienu smūgiu nukirto tris Karbauskio šaškes. Kurias jis kaip iš ketvirtojo matmens atklydęs vaiduoklis savo regėjimuose vis tiek tebematė gyvai ant lentos.
Varžovas kėsinasi čia pat nuimti skalpą dar vienai Karbauskio šaškei. Publikai ir net teisėjams nebelaiko nervai. Mėgėją muša! Gaila visiems daros žmogaus, kai jis savomis rankomis tvarko save ir savo LŽVS kaip „Žalgiris“ kokį „Rytą“. Tai visi vienas per kitą, įskaitant ir varžovo pusę, ima rėkti: žmogau, žiūrėk, ką darai, tau tuoj dar vieną nukirs.
Bet Naisių šaškininkas užsispyręs kaip niekada. Atkerta: ir tegu kerta, dar vieną pakišiu, ir dar, ir, žinoma, būdingai sau priduria, kad jis užtikrintai laimi visas partijas. Ir varo sau save labai tvarkingu tempu į kampą. Kuriame Skvernelis braižo kažkokias ten raudonas linijas.
Jei tu negali paleisti vieno Pranckiečio, kuriam nukirsti užtenka 71 mandato, tai kaip tu, žmogau, paleisi visą Seimą, kuriam nukirsti reikia net 85 balsų?
Turi Seimo daugumą iš trijų partijų-frakcijų ir prie jų prisišliejusių tomaševskininkų. Staiga užsikepi sukurti naują koaliciją. Kurią kuri iš tų pačių trijų partijų-frakcijų. O tie, kurie buvo prisišlieję ir yra tokie fainulkos, kad viešai aiškina, jog „moteris vadovavo dešimt metų, tai dabar pats laikas, kad šaliai vadovautų vyrai“, nė neateina į tos tavo žalios-raudonos koalicijos kūrimą.
Ne tik kad nieko naujo nesukūrei. Praktiškai prakišai tikrą savo partinį Pranckietį. Kurių Seime teturi kelis ir kurio posto tos tavo naujos-senos koalicijos partneriai net neprašė.
Rezultatas – naujoji valdančioji koalicija, kuri turėjo būti didesnė, palyginti su senąja, realybėje patampa kaip ir vienu žmogum mažesne kaip minimum.
Bet tu toliau elgiesi kaip vaiduoklis iš ketvirto išmatavimo. Niekaip negali užsičiaupti. Tavo lizinginis premjeras eina pas išrinktąjį Prezidentą. Ne tai pasitikrinti, ne tai įteikti kažkokio naujosios daugumos popieriaus. Šamaniškai suki, kad iš to įteikimo išplauks visas Skvernelio likimas. Atėjęs pas išrinktąjį premjeras bando įkišti jam popierių apie naująją Seimo daugumą.
Bet, viena vertus, nėra jokios naujos Seimo daugumos. Realiai ir senoji, ir naujoji tokia biškutį labiau mažuma nei dauguma. Kita vertus, išrinktasis Prezidentas dar nėra joks pareigūnas.
Todėl lygiai taip pat sėkmingai išrinktajam Prezidentui naujos valdančiosios daugumos vienas iš dviejų neįkūrėjų galėjo parodyti batsiuvio išduotą kvitą už sulopytas valstietiškas nagines ar sąskaitą-faktūrą už UAB „Agrokoncerno kiaulės“ užvakar parduotus bekonus.
Koks ėjimo rezultatas? SS likimas dar kartą nenusilemia. Atsistatydinimas ir kiti Šuriko nuotykiai kažkelintą kartą nukeliami į liepos 12-ąją. Nukėlimas galioja iki šio pirmadienio.
Bet pats didžiausias operacijos „Pranckietis ir kiti naujos valdančiosios daugumos kūrimo nuotykiai“ pasiekimas – influenceriai gavo dar vieną progą prasukti tautos pamiršą klipą, kuriame vaizduodamas skaidriausią iš skaidriausiųjų iškilmingai pasižadi tautai, kad niekada jokiu būdu neisi į koaliciją su tokia teista partija kaip antai „Tvarka ir teisingumas“.
Dabar su ta pačia teista partija – nieko nebežadėdamas tautai – jau eini į koaliciją ir už paramą žadi teistiesiems ar tik ne du ministrų portfelius. Valstiečių frakcija dėl to, kaip ir dėl visko kitko, yra vieninga kaip niekada. Šaipokai smaginasi kurdami memus tema „Karbauskis – žodžių žmogus“.
Hašeko herojus, tobulai bukas leitenantas Dubas, kurį Šveikas priskyrė puspirdžių klasei, buvo į karą paimtas civiliokas, kažkokio ten dalyko mokytojas. Tačiau kaip ir Naisijos profesionalai jis visur kaišiojo savo knyslę vaizduodamas pakaustytą karo ir politikos dalykų profesionalą.
Tokių tipų, kurie visur kaišiojo savo „profesionalus“, pakaustytus tuo, ką perskaitė laikraščiuose apie mūšius, itin nemėgo kadriniai karininkai.
Kaip žinoma, Dubas, bordelyje kovodamas už Austrijos-Vengrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo kariuomenės gretų tyrumą-skaidrumą galiausiai smarkiai pasiligojo. Tai lyg tyčia atsitiko pasiekus mūšio lauką.
Operacija „Pranckietis“, kaip ir visi kiti kadeto Byglerio (lyg tyčia, vadinto gandrasparniu su žuvies uodega) ir leitenanto Dubo kilmės profesionalų buvę ir būsimieji nuotykiai Seime ir Vyriausybėje, taps dar vienu šlovingu įrašu į agrarinės oligarchinės politikos istoriją.
Perfrazuojant šaunųjį kareivį Šveiką, ne kasdien gi mėgėjui valdžioje pasitaiko iškrėsti tokių baisių dalykų, kad net pats niekada negalėtum sužinoti, kas tai buvo.