Todėl daug kas nustemba sužinoję, kad pavyzdžiui Kanada, valdoma liberalų vyriausybės, pirmoji Šiaurės Amerikoje šiemet įvedė visuotinį CO2 mokestį bet kokiam iškastiniam kurui. Arba, kad Danija ir Norvegija, kurios itin sparčiai mažina iškastinio kuro vartojimą, pereidamos prie atsinaujinančius išteklius naudojančių technologijų, energijos vartojimo efektyvumą didinančių technologijų ir elektromobilių, šiuo metu yra valdomos koalicinių vyriausybių, kuriose už klimato kaitos mažinimą atsakingi ministrai yra būtent liberalai.
Būtent liberalų frakcija „ALDE“ Europos Parlamente buvo Europos Parlamento rezoliucijos, kviečiančios Europos Sąjungai nustatyti tikslą tapti klimato kaitos atžvilgiu neutralia iki amžiaus vidurio, iniciatore.
Liberalų sąjūdis Europos Parlamento rinkimų programoje, kaip vieną iš 15 sprendimų europietiškai Lietuvai kelia tikslą didinti Europos Sąjungos taršos mažinimo ambicijas, kuriant klimato kaitos atžvilgiu neutralią Europos Sąjungą.
Ar kova su klimato kaita, CO2 mokesčiai, taršos leidimų kainų didinimas ir kitokie taršos apmokestinimo būdai, griežtesni ekologiniai standartai prieštarauja liberalizmo ideologijai? Visai ne. Priešingai. Ir tuojau Jums paaiškinsiu kodėl.
Viena iš svarbiausių vertybių liberalams yra žmogaus teisės
Gyventi ekologiškoje aplinkoje yra ne ką mažiau svarbi žmogaus teisė nei moterų, vaikų, neįgalių žmonių ar LGBT žmonių teises. Liberalai niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus už teises, pažeidžiančias kitų žmonių teises. Todėl ateinančios kartos žmonių teisės gyventi klimato kaitos nepažeistame Pasaulyje yra nepalyginamai svarbesnė liberalams teisė, nei teisė teršti.
Žmogaus teisė gerti švarų vandenį ir valgyti žuvį, kurioje nėra mikroplastiko, yra gerokai didesnė nei teisė nusipirkti pigesnius sintetinius rūbus, kuriuos plaunant milijardai mikroplastiko dalelių patenka į vandenį.
Žmogaus teisė į vandenį ir maistą yra gerokai svarbesnė už teisę pigiau nuskristi iš Vilniaus iki Turkijos, paliekant milžinišką anglies pėdsaką.
Todėl šioje vietoje liberalizmo ideologija yra kur kas platesnio požiūrio, nei Lietuvos Laisvosios Rinkos Instituto.
Liberalai – prieš rinką iškreipiančias subsidijas
Neapmokestinama tarša, kai už taršos pasekmes sumoka ne teršėjas, o kažkas kitas, patirdamas nuostolius dėl klimato kaitos ar net „mokėdamas“ už taršą savo sveikata yra niekas kitas, o tų nuo taršos nukenčiančių subsidija energijos ir produktų, gaminamų teršiant, vartotojams.
Tokių subsidijų iškastinei energetikai pasaulyje iš viso 2017 metais Tarptautinio Valiutos Fondo šį mėnesį paskelbtu vertinimu buvo padaryta už 5,2 trilijonus dolerių. Tai yra maždaug už 700 dolerių kiekvienam pasaulyje gyvenančiam žmogui.
Reiškia, kiekvienas pasaulio žmogus: tiek kūdikis daugiavaikėje šeimoje, gyvenančioje Nigerio kaime, tiek darbininkė iš Kinijos didmiesčio, tiek pardavėjas Kupiškyje, tiek milijonierė Niujorke per metus, patys to nežinodami, sumoka po 700 dolerių už tai, kad mes galėtume pigiau įsipilti dyzelio degalinėje ar pigiau nusipirkti elektros energijos, pagamintos iš gamtinių dujų. Mokėdami savo sveikata, gyvenimo perspektyva, būsimų dažnėjančių gamtinių kataklizmų nuostoliais. Tai neteisinga. Ir tai visai neliberalu.
Koks skirtumas tarp CO2 mokesčių ir CO2 išmetimo kainos sumokėjimo?
Kanados liberalai, įvesdami CO2 mokesčius, vadino juos ne mokesčiais (carbon tax), o CO2 išmetimų kainos sumokėjimu (carbon pricing). Ir skirtumas tarp šių terminų yra labai didelis, nes CO2 mokesčių tikslas nėra tiesiog perskirstyti pinigus visuomenėje, jų tikslas yra sumažinti taršą.
Kuo kaina didesnė, tuo mažiau vartoji. Kuo kaina didesnė, tuo tu mažiau terši. Taisyklė paprasta. Apmokestinus taršą verslui net negaunant jokių subsidijų už švaresnę gamybą ekonomiškai patraukliau tampa investuoti į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių nesukeliant taršos, nei toliau gaminti energiją deginant anglį, naftą ar dujas.
Taršos apmokestinimas yra tiesiog rinkos iškraipymų panaikinimas, o toliau rinka pati puikiai su viskuo susitvarko. Neliekant subsidijų iškastinei energetikai, dingsta poreikis subsidijuoti ir atsinaujinančią energetiką. Taigi, tai – labai liberalu.
Ir net jei žiūrėtume į taršos apmokestinimą kaip į mokesčių rūšį, šie mokesčiai bet kuriuo atveju yra žymiai geresni, nei žmonių pajamų apmokestinimas. Nes apmokestinama ne tai, ką reikėtų skatinti (žmonių pajamas), o tai, ko reikėtų vengti (taršą).
Ir jei pajamos iš taršos mokesčių biudžete leidžia sumažinti biudžeto pajamas iš pajamų mokesčių – puiku. Ne veltui Europos Komisija kas metus Lietuvai atsiunčia vis tas pačias rekomendacijas – mažinti pajamų apmokestinimą didinant ekologinius mokesčius, kurie Lietuvos atveju yra mažiausi visoje Europos Sąjungoje.
ES apsimoka iškastinį kurą pakeisti technologijomis
Europos Sąjungai, net ir nevertinant klimato kaitos problemos, ekonomiškai apsimoka iškastinį kurą pakeisti technologijomis, leidžiančiomis energiją gaminti iš atsinaujinančių išteklių ar vartoti mažiau energijos tam pačiam produktui pagaminti.
Europos Sąjungoje ekonomistai atliko visą eilę studijų, kurios rodo, kad mažinant iškastinio kuro vartojimą, diegiant žiedinės ekonomikos principus, sukuriama milijonai naujų darbo vietų, atsiranda milžiniškos galimybės Europos verslui, milijardais eurų sumažėja Europos išlaidos už iškastinių išteklių importą, sukuriama naujų technologijų pramonė ir bendra gaunama ekonominė nauda yra gerokai didesnė nei patiriami kaštai dėl brangstančios energijos.
Jei anksčiau energetikos rinkoje vyraudavo stambūs, dažniausiai valstybei priklausantys monopolistiniai energetikos gigantai, tai vykstant energetikos transformacijai, rinkoje atsiranda šimtai tūkstančių mažų saulės, vėjo elektros energijos gamintojų. Ir tai tikrai panašu į liberalų rojų.
Liberalų rojus gali padėti stabdyti klimato kaitą
Liberalai palankiai žiūri į verslą, skatina žmonių verslumą, verslo iniciatyvas. Pastaruoju metu atsiranda milžiniška tendencija verslui savo pačių iniciatyva ir be jokio Valstybės įsikišimo investuoti į kuo galima švaresnę gamybą.
Pramonės įmonės, duomenų centrų valdytojai, logistikos kompanijos savanoriškai sudaro ilgalaikes energijos pirkimo sutartis su švarios energijos gamintojais. Jie investuoja į taršos gamyboje mažinimą, efektyvesnę energijos gamybą. Iš dalies tai vyksta dėl paties verslo atsakingumo, iš dalies – dėl noro parduoti savo gaminamą prekę ar kuriamą paslaugą deklaruojant kiek galima mažesnį taršos pėdsaką. Vis daugiau vartotojų, pirkdami prekę, renkasi tokią, kuri yra ekologiškesnė ir kurios gamyba sukelia mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
Norint, kad ši tendencija toliau augtų, reikia naikinti visas kliūtis tokioms verslo iniciatyvoms. O dar svarbiau – vis labiau auginti vartotojų sąmoningumą, ką galima daryti tik šviečiant visuomenę. Liberalų tikslas visada buvo orientuotas pirmiausia į kuo geresnį visuomenės švietimą ir žmonių sąmoningumo didinimą. Šį kartą tai taip pat yra ir būdas pristabdyti ir klimato kaitą.