Po Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir premjero Sauliaus Skvernelio kovą vykusio susitikimo Kaune, kurį vainikavo spurgų balius spragsint žurnalistų fotoaparatams, vėl pradėta kalbėti apie rajono savivaldybės teritorijos prijungimą prie miesto.
Vienas kitam paramą demonstruojantys Kauno meras ir premjeras savo kalbomis jau išgąsdino rajono gyventojus, tačiau pagrindo jiems nerimauti kaip ir nėra.
Kaip perkelti 100 tūkst. žmonių į miestą?
Kauno laisvoji ekonominė zona ir Kauno oro uostas yra tie saldainiai, kurie vilioja miestą, nes ten sukasi milijonai investicijų, kuriamos darbo vietos, spaudžiamos rankos investuotojams. Ir visa tai, kad ją kur, rajono savivaldybėje.
Kauno miesto ketinimai kurti Didįjį Kauną bene pirmą kartą viešai pareikšti pernai lapkritį „Žalgirio“ arenoje vykusioje „Žinių radijo“ organizuotoje konferencijoje „Kaip gyvensime Lietuvoje 2019 m.?“.
Tuomet vicemeras Andrius Palionis, pristatydamas planuojamus pokyčius mieste, kalbėjo apie Didįjį Kauną, nes esą geografinės ribos su rajonu jau praranda prasmę, nes persipina gyventojų užimtumo, transporto, socialinių poreikių srautai. Jo demonstruota įsivaizduojama to naujojo Kauno teritorija akivaizdžiai peržengė miesto ribas.
Kauno miesto savivaldybė jau keletą metų trimituoja „Kaunas auga“, nors gyventojų mažėja. Šių metų vasarį, jau artėjant savivaldos rinkimams, Kauno miesto savivaldybė net išplatino pranešimą „Kaunas auga: pirmą kartą per 23 metus gyventojų skaičius didėjo“.
Ne vienas užkibo ant šio kabliuko ir patikėjo, kad per 2018-uosius pirmą kartą per pastaruosius 23 metus demografinis pokytis Kaune buvo teigiamas ir gyventojų skaičius padidėjo 878-ais. Tačiau tai buvo akivaizdus melas: iš tiesų per 2018 metus Kaune neliko 1600 gyventojų.
Kauno rajone gyventojų, priešingai nei mieste, skaičius išaugo. Per metus jų padaugėjo 2478-ais. Nagi, iš 2478 atimame 1600 ir gauname minėtus 878 gyventojus.
Problema, kaip į Kauną „perkelti“ beveik 100 tūkst. rajono gyventojų, išlieka. Kokios galimos išeitys?
Galima žygiuoti šalyje jau išbandytu keliu. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme sakoma, kad Vyriausybė gali siūlyti Seimui keisti savivaldybių teritorijos ribas. Kartu ji turi pateikti ir tų savivaldybių, kurių ribas norima keisti, tarybų nuomonę ir teritorijos dalies, kurią norima priskirti kitai savivaldybei, gyventojų nuomonę, pareikštą apklausoje.
Kauno miesto ir rajono savivaldybių ribos jau keitėsi keletą kartų. Sykį jos buvo perbraižytos neatsiklausus gyventojų nuomonės.
1996 metų balandžio 4 d. Seime priimtas Kauno miesto ir rajono administracinių ribų pakeitimo įstatymas ir Kauno miestui buvo priskirtos Maironiškių, Romainių, Aukštutinių Kaniūkų, Žemutinių Kaniūkų, Rokų, Prendzeliavos, Rokelių, Vaišvydavos, Kazliškių, Tirkiliškių, Armaniškių, Marvelės, Vytėnų, Salių gyvenamųjų vietovių dalys. Į miesto administracines ribas buvo įjungta 3242,2 ha, o miesto plotas išsiplėtė iki 15551,2 ha.
Apklausose – griežtas „ne“
2007 metais Vyriausybėje kilęs planas dar kartą išplėsti Kauno miesto ribas, panaikinus Kauno rajono savivaldybę, sulaukė pasipriešinimo.
Tada siūlyta reorganizuoti Kauno rajono savivaldybę taip, kad naujoje Vilkijos savivaldybėje gyventų 15 tūkst. tuometinių Kauno rajono gyventojų, o miesto savivaldybės teritorijoje atsidurtų 70 tūkst. rajono gyventojų. Tokia pertvarka Kauno miesto biudžetą būtų padidinusi apie 80 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio per metus.
Iki tol Vilkijos gyventojai jau buvo ne kartą pareiškę savo nuomonę, kad norėtų atskiros savivaldybės. Kauno rajono savivaldybės taryba 2007 metų rudenį nepritarė siūlymui naikinti šią savivaldybę (kas pritars siūlymui naikinti savo darbo vietas?) ir kurti naują, tačiau privalėjo sužinoti ir ką apie tai mano gyventojai.
Kaip tik tais metais, spalio 24 dieną, Vyriausybė pakeitė Vietos gyventojų apklausos tvarką. Joje neliko nuostatos, kad apklausa laikoma įvykusia, jei savo nuomonę pareiškia ne mažiau kaip 25 procentai gyventojų.
Apklausos tvarka buvo priderinta prie Vietos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo, kuriame taip pat pašalinta nuostata, kad rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 25 procentai gyventojų.
Tai reiškė, kad į apklausą galėjo ateiti vos vienas gyventojas, kad ji įvyktų. Tačiau Kauno rajono gyventojų aktyvumas buvo didelis, o šioje savivaldybėje nuolat rinkimus laimintys socialdemokratai pasistengė, kad gyventojams nekiltų minčių pabėgti į miestą.
Apklausoje dėl kai kurių seniūnijų prijungimo prie Kauno miesto dalyvavo 22,8 proc. gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Net 98,7 proc. gyventojų nepritarė siūlymui.
Vilkijos savivaldybės steigimui nepritarė 85,1 proc. apklausoje dalyvavusių Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vilkijos ir Vilkijos apylinkių seniūnijų gyventojų. Savo nuomonę išreiškė 28,9 proc. gyventojų.
Noras pasakyti „ne“ buvo toks stiprus, kad kai kuriose seniūnijose gyventojai buvo aktyvesni nei per Seimo ar savivaldybių rinkimus. Babtų seniūnijos į apklausą atėjo net 44,3 proc. balso teisę turinčių gyventojų ir absoliučiai visi balsavo prieš seniūnijos priskyrimą Vilkijos savivaldybei.
Apklausos rezultatai buvo patariamojo pobūdžio, tačiau jau nedrįsta keisti rajono ir miesto savivaldybių ribų.
Atbaido ne vienas niuansas
Šiemet vėl prabilus apie ketinimus naikinti Kauno rajono savivaldybę, vieni pirmųjų apie gresiančias permainas ėmė diskutuoti tarp Kauno ir Karmėlavos esančių Ramučių gyventojai.
Jų „Facebook“ grupėje vykstančias diskusijas galima reziumuoti vienu sakiniu – jokiu būdu nepritarti prijungimui prie miesto.
Ramučių gyventojai vardina savo argumentus: mieste didesni mokesčiai už komunalines paslaugas, brangesni verslo liudijimai, didesni nekilnojamojo turto mokesčiai (pateikiamas pavyzdys, kai Kauno rajone už 9 a. sklypo, priskirto gyvenamajai teritorijai, žemės mokestis būtų 26 eurai, o Kauno tektų mokėti 34 eurus), būtų vargo dėl adresų pasikeitimo, minimas prastesnis maistas miesto mokyklose, tektų daugiau mokėti už ugdymą vaikų darželiuose.
Gyventojai baiminasi, kad „ko gero, dar ir visas aikšteles pas mus apmokestins, kaip tai Kaune daro“, ir sarkastiškai stebisi, kodėl įvažiavimas į miestą vis dar nemokamas.
Taip pat diskutuojama, kad tapus Kauno miesto gyventojais, jų nuomonė įvairiais klausimais pasidarytų nesvarbi, o tai rodo pavyzdžiai Kaune, kai gyventojai nėra informuojami apie pokyčius mieste (planuojama gatvė šalia Nemuno Šančiuose), jų nuomonė nesvarbi (medžių kirtimų istorija, mokyklų uždarymai), nors Valerijaus Makūno valdoma savivaldybė taip pat nėra demokratijos principų lopšys.
Akivaizdu, kad rajono gyventojams miesto noras mechaniškai pagerinti gyventojų statistiką, surinkti daugiau Gyventojų pajamų mokesčio, padidinti skolinimosi limitus visiškai nepatiktų.
Nuomonių apklausos – ne miesto naudai
Kauno rajono gyventojai 2016 metais buvo apklausti apie tai, kaip jie vertina gyvenimo sąlygas savo savivaldybėje. Beveik identiškos gyventojų apklausos 2013 ir 2014 m. buvo atliktos Kauno mieste.
Šias apklausas atliko tie patys tyrėjai, jie uždavė tuos pačius klausimus, todėl lengva palyginti rezultatus. Juos peržiūrėjus matosi paslaugų vertinimo skirtumai Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėje. Žiedinėje savivaldybėje tas pačias paslaugas gyventojai vertina geriau.
Kauno rajone respondentai vertino 154 indikatorius, kurie atspindėjo įvairias viešąsias paslaugas ir gyvenimo kokybės rodiklius: komunalinis ūkis ir aplinkos tvarkymas, viešasis transportas, sporto, laisvalaikio ir rekreacijos infrastruktūra, miesto įvaizdis, švietimas ir kultūra, teisėsauga ir kt.
Nors paplitęs įsivaizdavimas, kad beveik visi gyvenantys Kauno rajone dirba mieste, apklausa parodė, kad iš dirbančiųjų 73 proc. dirba rajone, Kauno mieste – 26,5 proc. Kauno rajonas yra vienas iš kelių šalies rajonų, kuriame gyventojų daugėja.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad net 86 proc. respondentų iki 45 m. ir jaunesnių nurodė, jog niekur iš Kauno rajono neketina išvykti.
Įdomu panagrinėti, kokias viešąsias paslaugas vertina labiausiai Kauno rajono gyventojai. Atsakymas – seniūnijos, kurioje gyvenate seniūno darbą ir, kažkiek netikėta, kapinių išdėstymą ir pakankamumą seniūnijoje.
Taip jie patenkinti elektros tiekimo paslaugomis, gedimų tvarkymu, viešosios bibliotekos paslaugomis, gatvių apšvietimu tamsiu paros metu, šiukšlių ir buitinių atliekų surinkimo tvarka, palaikoma švara seniūnijoje.
Ko jiems trūksta? Banko skyrių ir bankomatų, kempingų ir motelių, pliažų, sporto objektų (baseino, teniso kortų) ir diskotekų bei naktinių klubų.
Ėmus lyginti didmiesčio ir žiedinės savivaldybės pasiekimus pagal tokius rodiklius kaip „valdžios bendravimas su gyventojais“, „skundų, pretenzijų ir pasiūlymų nagrinėjimas“, „seniūno veikla“, skirtumai yra ne miesto naudai. Gali būti, kad situacija šiandien pasikeitusi, tačiau ir pagal šiuos rodiklius rezultatai būtų geresni – sunku pasakyti.
Vienas įdomus palyginimas. Kauno rajone šiuo metu yra netoli 100 tūkst. gyventojų ir net 25 seniūnijos.
Kauno mieste apie 280 tūkst. gyventojų ir 11 seniūnijų. Ir apklausos išvadose kalba, kad visai tikėtina, kad šitokios asimetrijos ir atstovavimo deformacijos natūraliai sukuria prielaidas piliečių ir valdžios susvetimėjimui, distancijos, nepasitikėjimo atsiradimui, gyventojų nusivylimui valdžios ir demokratijos kokybe.
Kas gi lieka Kaunui, norint prisijungti rajoną? Ogi nauja administracinė reforma, kuri panaikintų ne tik Kauno rajono, bet ir kitas žiedines savivaldybes. Galbūt S. Skvernelis tai ir pažadėjo Kauno merui? Tik ar ryšis prieš kitus Seimo rinkimus Seimo dauguma suerzinti beveik 100 tūkstančių Kauno rajono gyventojų? Greičiausiai ne. Be to, Seimo valdantiesiems dabar jau ne tai galvoje. Tad Kauno rajono meras ir gyventojai kol kas gali ramiai atsikvėpti.