Panašią istorinę klaidą padarė Lietuvos valdantieji, paskelbdami referendumą dėl dvigubos pilietybės. Skubotai, su nevykusia formuluote ir vedami savo politinės naudos logikos, valdantieji išprovokavo opoziciją paremti šitą gana prastai organizuotą referendumą.
Istoriškai svarbus ir jautrus klausimas, kuris nulems mūsų santykius su išeivija, sprendžiamas be intensyvios diskusijos, kurios reikalauja tokie sprendimai. Žmonės, kurie seka spaudą, sako, kad diskusija buvo paviršutiniška. Feisbuke skaičiau, kaip su pavydu ir pagieža kai kurie argumentuoja, kad svetur gyvenantys tegu „pasiima kitos šalies pasą“. Juk Lietuvai nereikia tų 800 tūkstančių, kurie dėl įvairių priežasčių nutarė emigruoti.
Vėl įvyko supriešinimas ir nereikalingas susiskaldymas. O dar labiau liūdina tai, kad didelė dalis politinio elito jau iš anksto žinojo, jog nėra šansų, kad susirinks pakankamai piliečių Konstitucijai pakeisti.
Kitaip tariant, procesas jau buvo pasmerktas iš anksto. Klausimas tada – o koks iš viso buvo tikslas organizuoti tokį referendumą? Ar nebus taip, kad valdantieji paprasčiausiai tikėjosi tokiu būdu surinkti daugiau balsų prezidentiniuose rinkimuose iš užsienyje gyvenančių piliečių ? Deja, ar laimei, neišdegė, kaip ir Cameronui. Mūsų žmonės gudresni, nei galvoja politinis elitas, ir jie nesileidžia būti pigiai manipuliuojami.
Manau, kad Lietuvos istorikai, kurie analizuos šitą laikotarpį, įvertins Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio iniciatyvą organizuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės kaip dar vieną iššvaistytą istorinį šansą sutelkti tautą.
Aš tvirtai tikiu, kad turėsime dar vieną šansą. Tačiau dabar teks susimokėti strateginės klaidos kainą. Ir šitos istorinės klaidos autoriai turėtų pirmieji prisiimti moralinę ir politinę atsakomybę. Ir išrinkime tuos, kurie Lietuvai gali tą šansą suteikti.