Gitanas Nausėda. Regionus atgaivintų 15 ekonominių traukos centrų

Darbo užmokestis mažesnėse šalies apskrityse siekia vos 70 proc. sostinės Vilniaus atlyginimo dydžio, tai reiškia, kad regionuose žmonių pajamos trečdaliu mažesnės, o nedarbas net kelis kartus didesnis nei didmiesčiuose. Jei dar keletą metų tęsis tokia situacija, priartėsime prie grėsmingos socialinės įtampos ribos.

Akivaizdu, kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje koncentruojasi didieji darbdaviai, į didmiesčius iš užsienio sugrįžta emigrantai, dėl didesnių pajamų vyksta vidinė migracija, ypač į sostinę. Per pastaruosius 10 metų beveik 60 proc. miestelių ir kaimų gyventojų išvyko gyventi į 5 didžiuosius miestus. Regionuose mažėja darbo jėgos potencialas, kurį praradus prasidės negrįžtami ekonominiai procesai.

Pasisakau už 10–15 naujų ekonominių židinių regionuose ir aiškiai matau, kad tokie židiniai gali formuotis. Kažkada sakyta, kad, pavyzdžiui, Pabradėje to negali būti, tačiau šiandien mes Pabradėje matome 9 mln. eurų investicijas sukūrusią „Intersurgical“ gamyklą, į kurią dirbti žmonės važiuoja net iš Vilniaus. Tai reiškia, kad ekonominius traukos centrus regionuose sukurti galima, tačiau tam reikia sukurti protingą teritorinę verslo plėtros regionuose politiką.

Įvertinus kiekvieno rajono ekonominę aplinką, reikia fiksuoti didžiausią potencialą turinčią specializaciją ir generuoti tikslines investicijas.

Įsteigę ekonominius traukos centrus, turime užtikrinti teritorinio mobilumo priemones, suteikiant galimybes darbdaviams atsivežti darbuotojų, o pastariesiems – patogiai nuvykti į darbo vietą ir sugrįžti. Atsiradus galimybei gerai apmokamą darbą pasiekti apie 50 kilometrų spinduliu nuo bet kurio rajono centro, išnyktų paskata emigruoti į Londoną arba Vilnių.

Lygiagrečiai traukos centrams turi aktyviai veikti profesinio rengimo sistema, kuri užtikrintų ir regionų gyventojų švietimą, perkvalifikavimą, ir 100 proc. patenkintų vietos verslo darbo jėgos poreikius.

Valstybės kontrolė nustatė, jog profesinio mokymo galimybės šalyje panaudojamos nepakankamai: nustatyta praktinio mokymo centrų pajėgumų išnaudojimo, šiuolaikinio švietimo turinio formavimo bei profesijos mokytojų kompetencijų atnaujinimo problemų. Vidurinį išsilavinimą teikiančiose profesinėse mokyklose mokosi vos apie 25 proc. mokinių, kai ES vidurkis yra 47,3 proc. Tik 6 proc. suaugusiųjų mokosi įvairiose švietimo pakopose, kai ES vidurkis – 10,8 proc.

Greta ekonominių traukos centrų turi efektyviai veikti vietos smulkusis verslas, kuris padėtų žmonėms patiems užsidirbti ir įdarbinti kitus. Todėl savivaldybėse turi atsirasti efektyviai veikiantis vieno langelio principas. Tai – nuolatiniai verslo konsultantai, teikiantys nemokamas konsultacijos gyventojams įvairiais verslo kūrimo klausimais.

Naujai įsikūrusį smulkųjį verslą reikia atleisti nuo mokesčių 3 metus. Taip pat turi būti sukuriami pažangūs kreditavimo instrumentai, kuriais gali naudotis jaunas verslas. Trumpinti ir naikinti veiklos pradžiai reikiamų leidimų gavimo terminus.

Blogiausia, kad apie regionų gaivinimą kalbama jau antrą valdžios kadenciją, suteikiama vilčių regionams per garsiąją „Baltąją knygą“, į kurios įgyvendinimą kviečiamos savivaldybės, tačiau faktiškai centralizuotai nevykdomos jokios realios motyvacinės priemonės suburti ir įgalinti savivaldybes veikti kartu, siekti reikiamo rezultato.

Lietuvai akivaizdžiai trūksta politinės lyderystės pamatyti regionų potencialą, motyvuoti savivaldybes, įtraukti verslą bei pajungti mokslo potencialą.