Nors 2018 metais lietuvių pasitikėjimas teismais pasiekė 20 metų rekordines aukštumas, tačiau vis dar 41 proc. gyventojų nepasitiki teismais. Teismai turi labiau atsiverti visuomenei, iš naujo siekti žmonių pasitikėjimo. Turime eiti Vakarų šalyse pasiteisinusiu atvirumo ir skaidrumo keliu.
Lietuvoje teismams buvo suteikta ypatinga autonomija, suteiktos visos galimybės atsiverti ir pelnyti visuomenės pasitikėjimą. Tačiau susiklostė situacija, kai didelę dalį Teisėjų tarybos sudaro skirtingų lygių teismų pirmininkai, kurie patys sprendžia dėl savo ir kolegų pavaldinių, sprendžia ir teisėjų karjeros, kompetencijų, ūkinius bei vadybinius visos sistemos klausimus. Iš 23 Teisėjų tarybos narių 11 yra teismų ar teismų skyrių pirmininkų.
Nors yra numatytas visuomenės atstovų dalyvavimas Teisėjų veiklos vertinimo komisijoje, Teisėjų garbės teisme, Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje bei pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje, tačiau jie ne tik sudaro mažumą šiose komisijose, daugeliu atveju jų vietoje faktiškai yra paskirti uždaros teisininkų bendruomenės nariai.
Tokia uždara sistema veikia tik keliose Europos šalyse, pavyzdžiui, Kipre. Daugelis šalių yra visuomenei atvėrusios teismų sistemą, tokiu būdu sėkmingai pelniusios gyventojų pasitikėjimą.
Siūlysiu atnaujinti teismų sistemą remiantis Belgijos, Portugalijos, Švedijos, Danijos Norvegijos gerąją praktika. Reikia giliau įleisti į teismų sistemą žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų, akademinio pasaulio atstovus, kurie padėtų sukurti glaudesnį ryšį su visuomene. Pavyzdžiui, atstovus galėtų deleguoti Žurnalistų sąjunga, „Transparency International“, Vilniaus universitetas, kitos organizacijos.
Naujoji institucija, Teisingumo taryba, veiktų greta Teisėjų tarybos, kurios sudėtis, privalomos funkcijos yra apibrėžtos Konstitucijoje, išaiškintos Konstitucinio teismo 2006 metais. Teisėjų taryba atliktų tik tas funkcijas, kurios jai priklauso pagal Konstituciją, tai yra spręsti dėl teisėjų individualių klausimų (perkėlimo, karjeros, atleidimo ir pan.).
Tuo tarpu Teisingumo taryba perimtų dalį neprivalomų Teisėjų tarybos funkcijų. Institucija turėtų platesnius finansavimo, administravimo, pažeidimų analizavimo įgaliojimus.