Konstitucinis Teismas pripažino, kad įstatymo priėmimo eigoje buvo padaryta klaidų. Tiksliau, Miškų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo priėmimo tvarka prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Taigi ne įstatymo turinys, o jo priėmimo forma yra ydinga. Ir tai yra esminis skirtumas, kuris visiškai pakeičia klausimo esmę.
Kad ir kaip norėtų pertvarkos priešininkai, priimtas sprendimas galutiniai išsklaidė kai kurių grupių sąmoningai sėjamas abejones dėl įvykusios miškų ūkio pertvarkos. Konstitucinis Teismas apgynė Vyriausybės teisę nuspręsti reorganizuoti 42 urėdijas į vieną, savo nutarime konstatuodamas, jog tai, kad nors Miškų įstatymo straipsnių pakeitimai prieštarauja Konstitucijai, „savaime nesuteikia pagrindo ginčyti Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“ atitikties Konstitucijai“.
Ne ką mažesnę reikšmę turi ir Konstitucinio Teismo teiginys, jog „Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 647 „(...) Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“, kuris, kaip minėta, buvo priimtas vadovaujantis ne tik Miškų įstatymo, bet ir kitų įstatymų nuostatomis (Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsniu), laikytinas galiojančiu ir oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą“.
O tai reiškia, kad net jei Lietuvos Respublikos Seimas nesugebės, laikydamasis visų procedūrų, tinkamai pataisyti Miškų įstatymo atitinkamus straipsnius, Vyriausybės sprendimas reorganizuoti urėdijas yra ir bus teisėtas.
Dar daugiau, būtent ši sprendimo dalis suteikia galimybes kritiškai vertinti buvusio Seimo sprendimą į įstatymą įrašyti 42-iejų urėdijų skaičių bei kelti klausimą ar šis sprendimas atitiko kitų įstatymų nuostatas ir Konstituciją. Todėl įvairūs pamąstymai apie galimybes atkurti 42 urėdijas yra juoką keliantys.
Reforma jau įvyko – sukurtas vienas juridinis asmuo, iš 42 padalinių teliko 26, urėdijai patikėjimo teise perduoti valdyti miškai, dalis perteklinio nekilnojamojo turto jau atsisakyta ir ketinama atsisakyti dar daugiau, prasidėjo vidinių sistemų sujungimas ir veiklos skaidrinimas, naujos atlyginimų sistemos taikymas, kuris palaipsniui turi išspręsti atlygio už tą patį darbą netolygumus.
Būtų daugiau nei keista, jei kas norėtų grįžti prie buvusios tvarkos su užslėptais poilsio namais, nepagrįstais tarnybinių butų skyrimo ir patalpų nuomos sandoriais.
Valstybė privalo tinkamai rūpintis savo turimu turtu. Valstybei iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kyla pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Dar daugiau, iš Konstitucijos 54 straipsnio ir 128 straipsnio 2 dalies kyla reikalavimai užtikrinti tinkamą miškų apsaugą, taip pat jų, kaip valstybės turto, racionalų tvarkymą ir naudojimą.
Akivaizdu, kad ilgus metus tai nebuvo daroma. Kur buvo buvusių Aplinkos ministrų, viceministrų akys, kai kasdien buvo paminama Konstitucija? Tikriausiai stipriai užmerktos, nes taip buvo patogiau.
Taigi laikas atsimerkti ir įsiskaityti į Konstitucinio Teismo sprendimą. Vyriausybės sprendimas dėl urėdijų reformos teisėtas. O įstatymo pataisų priėmimo metu buvo padaryta klaidų. Dar yra laiko, iki gruodžio mėnesio, ir šias klaidas ištaisyti.