Ponas U. Soonvaldas atsakė štai taip – nežinoma, tačiau bet kokiu atveju su kaimynais geriau „vystyti dialogą“...

Mano nuomone, tai priklauso nuo to, koks kaimynas. Jei tai geras, nuoširdus žmogus, su tokiu galima ne tik dialogą vystyti, bet ir kartu pagrybauti, valtimi pasiirstyti.

Jei kaimynas nei šioks, nei toks, tai ir santykiai su juo atitinkami: sveikas – sveikas, ir išsiskirstėme. O jeigu kaimynas – chamas, agresyvus tipas, užkabinėja kitus kaimynus, su tokiu draugauti neverta, tai bailu, užtai verta vardan ramybės įsigyti piktą šunį, vardu NATO.

Koks kaimynas putiniškoji Rusija – patys spręskite. Bet svarbiausia – apie ką vystyti dialogą?

Pirmoji tema – Rusija ratifikuoja sutartį dėl (dvišalės valstybinės) sienos. Čia V. Putinas, kaip jam būdinga, sąžininga ir nuoširdžia maniera atsakys: „Tai ne mano, o Valstybės Dūmos, kuriai, be abejo, neturiu jokios įtakos, kompetencija! Jeigu jie sutiks, aš veikiausiai pasirašysiu (sutartį).“

Antroji tema – nuolatiniai chamiški išpuoliai Rusijos informacijos priemonėse, ypač skaitmeninėse, prieš Estiją – „fašistai“, „nacistai“, „rusofbai“ ir pan. V. Putinas turi du atsakymų variantus (arba jų kombinaciją) – „gynybinis“ ir „puolamasis“.

Pirmas variantas: „Rusija – demokratinė šalis, pas mus – visiška žodžio laisvė, ir žurnalistai netgi valstybinėje žiniasklaidoje turi teisę išsakyti savo nuomonę. Aš su šia nuomone galiu nesutikti, bet uždrausti ją išsakyti – negaliu!“

Antras variantas įdomesnis: „Argi pas jus per šventes esesininkai nežygiuoja? O rusų kalbos iš mokyklų neišstumia? O nacionalistinė EKRE partija rinkimuose nesurenka balsų?! Elkitės ten, Estijoje, padoriai, tada niekas jumis ir nesipiktins.“

Trečia tema: „Nord Stream 2“; Estija – prieš. Čia apskritai nėra variantų – eik, pasivaikštinėk, mergužėle, ir nesikišk į suaugusių dėdžių reikalus!

Gal V. Putinas turi ką pasiūlyti Estijos prezidentei?

Nesu tikras, bet į galvą ateina vienintelis dalykas – tas pats „Nord Stream 2“, tik kiek kitame kontekste.

Pavyzdžiui – Estija sutinka su vamzdyno tiesimu, o Rusija, už tai atsidėkodama (ir apskritai dėl viso pikto), suteikia Estijai pusės milijardo eurų paskolą. V. Putinui neįprasti prie papirkinėjimų, o ir suma bus nedidelė, lyginant su Baltarusija ar su Venesuela.

Ką atsakys K. Kaljulaid?

Veikiausiai tą patį, ką ir V. Putinas apie ratifikaciją – pasiteisins parlamentu ir vyriausybe. Kas laimės?

Kieno padėtis geresnė? Žvelgiant plačiau – niekas, žvelgiant siauriau – V. Putinas.

Visų pirma, jis galės, kaip įprasta KGB, ištirti Estijos prezidentės lankstumą ir derybinius gebėjimus, turint omenyje didelio masto intrigas, susijusias su ES ir NATO.

Antra, pats faktas, kad europietiškos šalies lyderė prašo nepopuliaraus „beveik diktatoriaus“ audiencijos, turi V. Putiną paslapčiomis džiuginti ir šiek tiek glostyti jam savimeilę.

Tiesa, yra dar vienas siužetas, kuriuo niekada nepatikėčiau, jei pastaruoju metu Estijoje nevyktų neįtikėtini dalykai.

Atėjus į valdžią megaciniškam centristų ir nacionalistų aljansui, padėtis šalyje gali stipriai pasunkėti ir paaštrėti.

Ir čia Kremlius, kuris visada kliaunasi chaosu, bus pasirengęs suvaidinti labai pavojingą vaidmenį. Galbūt K. Kaljulaid tai nujaučia ir nori užkirsti (tam) kelią? Bet tada būtų paprasčiau ir patikimiau tiesiog neleisti ateiti į vyriausybę nacionalradikalams.