Buvo laikai, kai buvo gydytojos Lietuvoje (gal kai kurios ir dabar gyvos), kurios rėkdavo ant būsimų mamų, jei kuri ateidavo pasidažiusi blakstienas ar antakius, ar nagus nusilakavusi: negimusiam kūdikiui juk „hėmija“ persiduos.

Palyginti neseniai (1999–2008) Pietų Afrikos Respublikoje buvo prezidentas Thabo Mbeki, palyginti su kuriuo mūsų Dainius Kepenis yra šviesuolis.

Afrikos valstietis bei žaliasis ir laisvalaikiu etnomokslininkas Mbeki skelbė, kas AIDS susirgimą išgalvojo baltieji, kad toliau engtų juodaodžius.

Todėl saugotis nereikia. Kitur Afrikoje populiarus gydymosi būdas, vyrui susirgus AIDS, buvo pasimylėti su nekalta nepilnamete (būtinai nekalta ir nepilnamete), ir šitaip „atstatyti sveikatą“. Kaip veikė? Maždaug kaip medetkų arbata nuo tymų arba malda nuo poliomielito. Šimtaprocentinis efektyvumas.

Plokščios žemės šalininkai ir kitokie „skiepeniai“ net organizavo konferenciją, kas yra jų teisė (deja, kol kas raginimai nesiskiepyti nėra baudžiami, o turėtų būti, kaip „raginimas tyčia kenkti“).

Tai nubloškė Lietuvą pas laukinius, ir dėl to yra gaila ir gėda, nors antra vertus, štai Los Andžele būna ir pornografijos industrijos kūrybinių darbuotojų konferencijos, ir nieko. Būna ir konferencijos tų, kas netiki, kad Elvis Presley nebegyvas. Tik skirtingai nuo neįskiepytų „skiepenių“, tų konferencijų dalyviai nepasiekia valdžios ir nepriiminėja žmonėms įstatymų.

O tai ką į visa tai mokslas? Pavyzdžiui, sveikatos ministras Aurelijus Veryga? Čia ministras interviu DELFI kalba apie tai, kad skiepytis reikia, bet ne prievarta, nes tai duos priešingą rezultatą.

O, nejaugi?

Čia tas pats ministras, kuris buvo ir yra pasirengęs geležine ranka atvesdinti liaudį link sveikatos: nemoki – išmokysim, nenori – priversim?

Dabar kalba, lyg Agnės Širinskienės maldas kartodamas apie tai, kad reikia šviesti, ne versti. Nors tymų protrūkis šalyje rodo, kad gal per vėlu švietimu užsiimti, kai violetinės ir patvorinės kaliausės priveisė ir užaugino neskiepytų vaikų, remdamiesi horoskopais, Majų kalendoriais, užkalbėjimais, feisbuko grupių išmintimi, kaimynių patarimais „mano švogierka kardiologė klinikose, tai ji niekam nepataria čiepytis“, senų „švabrų“ nešiojamais gandais ir rusiškais žurnaliukais apie Tibeto mediciną.

Neatsitiktinai didžiausias tymų židinys mano gimtajame Kaune. Tetos-teisėjos, mergaitės gynėjai, patvorio elementai juk ne tik violetine vaikų sauga užsiėmė. Jei jau kovoti su protu, tai visur, kiekviename fronte.

Dauguma žmonių yra trumparegiai ir nelabai protingi. Pakanka prisiminti, kad privalomus saugos diržus automobiliuose priėmė kaip nesąmonę.
A. Užkalnis


Juos ne šviesti reikia, o izoliuoti nuo visuomenės. Kai vaikai neskiepyti laksto ir užkratą nešioja, auklėti tėvus vėlu.

Ministre, kuriam kurse gydomosios medicinos studentams išaiškina, kad nabašnikams kompresai yra klinikine prasme netikslingi?

Bet ministras nė cypt. Interviu kukliai nutyli, ką vyriausias šalies medikas galvoja apie „skiepenių“ konferencijas, į kurias dalyvės suskrenda ant šluotų ir kur, nepatvirtintais duomenimis, prieš plenarinius posėdžius bioenergetikai virgulėmis laimina salę, o diletantai per naktines sesijas lauke degina kryžius, baltom marškom apsivilkę, ir kaukia į mėnulį.

Nes ministrui Verygai jo mokslai ir jo kvalifikacija antroje vietoje prieš Duobkasių ir Violetinių Sąjūdžio politikos pakeleivius (partijos pavadinimas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas). Su jais nevalia pyktis.

Pripažinsiu, anksčiau aš A. Verygą laikiau idėjiniu radikalu, bet gerbtinu žmogumi. Tikėjau tuo, ką jis sako apie savo ekstremalų požiūrį į sveikatinimą.

Moderavau diskusiją vienoje konferencijoje (apie viešuosius ryšius, ne skiepus), ir kalbėjau su ministru, kuris mane nustebino ne tik artikuliuota kalba, pozityvumu, bet ir puikiu anglų kalbos išmanymu (diskusija vyko angliškai).

Jaučiau: šis žmogus gal ir ekstremalas, bet tiki savo misija ir darys, ką reikia, nepaisydamas nei pašaipos, nei kritikos.

Dabar matyti, kaip tas pats medikas Veryga, anksčiau kietas ir drąsus žmogus, vynioja žodžius į vatą ir stengiasi neįžeisti puspročių „skiepenių“ vien todėl, kad jie savi, man yra apgailėtina ir netauru.
A. Užkalnis


A. Veryga tada labai įtikinamai kalbėjo apie tai, kad dauguma žmonių niekad lengvai neatsisako blogų įpročių, ir sveikatos reformas pasitinka su šakėmis ir deglais.

Aš tada linkčiojau galva ir labai sutikau su tuo, ką girdėjau. Dauguma žmonių yra trumparegiai ir nelabai protingi.

Pakanka prisiminti, kad privalomus saugos diržus automobiliuose priėmė kaip nesąmonę. Daugelis galvojo, kad šiek tiek išgerti prie vairo irgi nieko baisaus, ypač jeigu esi vyras, ne boba, ir gerai moki „ruliavot“, ir policija nekerta.

Ir, esu tikras, pamenate privalomo civilinės atsakomybės draudimo įvedimą. Irgi visi putojo, kiek čia valdžia gali aiškint, nei čia reikia, nei čia ką, draudimo bendrovių mafija siautėja. Visai kaip farmacijos mafija.

Todėl A. Veryga man pasirodė sąžiningas ir drąsus žmogus, nors man pačiam lietuviška kova prieš vyną po trečios valandos sekmadieniais yra perteklinė ir nesąmoninga. Mano verslui (leidybos, ne koldūnų) alkoholio reklamos draudimas atėmė daug pinigų, ir galėčiau pykti, bet tai tiesiog priimu kaip gyvenimo dalį.

Tačiau dabar matyti, kaip tas pats medikas Veryga, anksčiau kietas ir drąsus žmogus, vynioja žodžius į vatą ir stengiasi neįžeisti puspročių „skiepenių“ vien todėl, kad jie savi, man yra apgailėtina ir netauru.

Iš jūsų, ministre, tikėjausi lyderystės ir užsispyrimo, o ne prisitaikėliškumo. Aš maniau, kad jūs eisite kaip tankas prieš tamsybininkus „skiepenius“, bent jau taip pat atkakliai, kaip su alkoholiu kovojote.

Maniau, kad būsite pirmas, kas skiepų priešininkus suvartys skaičiais ir mokslu. O jūs antraeilių teologių poterius kartojate apie tai, kaip ligonius galima apšviesti malda, pelynais ir sveiku gyvenimo būdu, ir jie susivoks, kai tik Dievas parodys jiems kelią.

Net jei tai jau įvyks aname pasaulyje, kur nėra Sveikatos ministerijos, ir kai pusę savo gimusių vaikų bus numarinę.

Medikai turi nerašytą pareigą kovoti su tamsybe, net jei tai jiems nepatogu ir neprideda draugų. Pats turbūt žinote, kad ligoniai retai pasirenka geriausią jiems gydymą ir renkasi lengviausią, pigiausią arba pagal horoskopą.

O jūs pasielgėte ne kaip medikas, o kaip kažkoks, atsiprašant, politikas, kuris nors ir su velniu obuoliauti, jei tik gerų obelynų velnias turi.

Ministre, iš jūsų tikėjausi daugiau.