Savaitės naujienose – konservuotų ananasų skardinės plaukikams, „Guogabolas“ ir nauja rubrika „Tuo metu Briuselyje”.

Ištrauka iš laidos:

Praeitais metais net septyni procentai, septyni, Karlai, labai sutiko su teiginiu, kad prie ruso buvo geriau. Ta prasme – 200 tūkstančių žmonių sutinka, kad viskas, o viskas, prie ruso buvo geriau. Nežinojau, kad Lietuvoje tokia didelė mazochistų bendruomenė.

Ir dar penkiolika procentų tiesiog pritaria tokiai tiesai. Iš viso – dvidešimt du. Kone ketvirtadalis. Vadinasi, jeigu jūs prie stalo sėdit keturiese, statistiškai vienas iš jų mano, kad cepelinas buvo skanesnis prie ruso.

Net jei mėsa tada neretai būdavo sakius „miau“. O jeigu žaidžiat „kašį“, tai kiekvienoje komandoje turi būti bent po vieną, kuris pasą atiduotų Tkačenkai.

Teigiamas dalykas – per dvejus metus taip manančių sumažėjo keturiais procentais. Velnias žino kodėl. Gal atėjo į protą, gal emigravo, o gal persikraustė ten, kur apklausos kitokios. Kur prie rojaus vartų klausia, ar gailiesi dėl padarytų nuodėmių.

Kitas įdomus dalykas: nors tiek daug mano, kad prie ruso buvo geriau, bet sugrąžinti tų laikų kažkaip nenori. Nes tik dešimt sutiko su Putino teiginiu, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia XX a. katastrofa.

Taip manantys, aišku, mano, kad du pasauliniai karai, Holokaustas buvo šiaip, tiesiog menkniekiai. Kai tu plauniesi rankas ir apsitaškai kelnes, yra didesnė katastrofa negu Sovietų Sąjungos žlugimas. Va, jeigu jinai nebūtų žlugusi – va čia tai būtų tikra katastrofa.

Ir tas naratyvas pilasi ne iš kokių analitinių straipsnių, baikit, tokia auditorija straipsnių nelabai skaito. Iš visokių filmų, o ypač serialų. Visokie „S čego načinajetsa Rodina“, „Dom s lilijami“, „Krasivaja žizn“, „Uchodiaščaja natura“, „Farca“, „Odnaždy v Rostove“ varo ir varo tą patį, va, žiūrėkit, juk gyveno žmonės, mylėjo, kūrė, va, kaip viskas buvo, be jokio kapitalizmo ir demokratijos, o gyveno.

Ir čia, priminsiu, yra naujai Rusijoje susukti dalykai. O kur dar visokie tų metų „šurikai“, kuriuos taip gerai žiūrėti per mūsų „telikus“ nacionalinių švenčių proga? Kur irgi, žiūrėkit, kaip viskas švaru buvo, šviesu ir linksma. Kam neištrykš ašara prisiminus tą „Likimo ironiją“.

Antra priežastis yra tokia, kurios ir maitinti iš šalies nereikia. Elementari nostalgija savo paties jaunoms dienoms. Kaip dainuoja „Pink Floyd“: „The grass was greener...“ Tik šiuo atveju, vėl reiktų ne angliškai, o rusiškai.

Nes tada ir dantimis galėjai įkąsti ne tik košę, ir savom kojom pasivydavai troleibusą, ir, pagaliau, naktį „įkalęs“ du butelius baltosios iš ryto nusispjaudavai į kriauklę ir eidavai tekinti detalių. O dabar, jeigu taip spjauni į kriauklę, gali ją sudaužyti protezais, tai ir pikta ant dabartinės valdžios.
Kai tu plauniesi rankas ir apsitaškai kelnes, yra didesnė katastrofa negu Sovietų Sąjungos žlugimas. Va, jeigu jinai nebūtų žlugusi – va čia tai būtų tikra katastrofa.

Ir tada negudri išvada pasidaro pati – jeigu aš tada buvau jaunesnis ir patikau priešingai lyčiai, vadinasi, ir santvarka tada buvo geresnė. Neabejoju, praeis 30 metų, aš sėdėsiu, dūsausiu ir sakysiu visiems, kas klausys: „Prie valstiečio buvo geriau.“

Reiktų dar išskirti kelias kategorijas žmonių, nes ne visi tuos laikus mėgsta vien todėl, kad dabar žiūri bukinančius serialus arba seniau galėjo mešką ant „turniko“ išlaužti.

Dar viena kategorija – žmonės, kuriems dabar viskas pernelyg sudėtinga ir greita. Tada už tave viską sugalvodavo partija, reikdavo tik kantriai grįžti namo, pasižiūrėti vieną TV programą (nes kitų nebuvo), paskaityti vieną knygelę (kurią gavai pagal taloną), pagal antrą paskirtį panaudoti laikraštį „Tiesa“, nes talonai tualetiniam popieriui baigėsi, ir eiti miegoti.

O iš ryto atsikėlus, vėl galvos laužyti nereikia. Kuriais batais ausies? Vieninteliais. O ką pusryčiams valgysi? Batoną su „šlapianka“ ir arbata... Nes nieko daugiau nėra. Paprasta ir aišku.

Beje, tokios rūšies žmonių pilna ne tik pas mus, bet ir ten, kur ruso niekuomet nebuvo. Todėl ten jie ilgisi ne ruso, o tų lėtų ir aiškių laikų. Kai laikai buvo laikai, o ne „láikai“.

Dar kiti nervinasi, nes dabar visur mato turtingų žmonių. Tada jų buvo daug mažiau, o ir turtus jie rodė tik artimiesiems.

O dabar, atsivertei kokį žurnalą, jau kažkoks kriptomilijonierius, pienas nuo lūpų nenudžiūvo, o su kokia mašina.

O čia atostogos užsienyje, o čia naujas namas, o čia TOP 100 turtingiausių sąrašas. Ar prie ruso laikraštyje „Komjaunimo tiesa“ buvo TOP 100 turtingiausių sąrašas? Nebuvo. Prie ruso buvo kiti TOP 100 sąrašai. Bet niekas nenorėjo į juos patekti.

Tai kaip tu nesinervinsi, žmogus?