Politikas kaip prekės ženklas
Politikas, patinka tai gerbiamam Raimondui Kuodžiui ar ne, yra prekės ženklas, arba brendas, kaip sako anglai. Nors politiko brendui būdingi tam tikri specifiniai niuansai, vis tik iš principo veikia panašūs brendingo, ar ženklodaros, dėsniai, kaip ir komerciniams produktams. Tiesa, nebe taip efektyviai, kaip anksčiau, tačiau vis dar veikia.
Brendas keičiamas dėl įvairių priežasčių – siekiama atsinaujinimo („Old Spice“), nauji bendrovės savininkai optimizuoja turimų prekės ženklų portfelį („Circle K“), keičiasi bendrovės strategija („Statoil“ virtusi „Equinor“), prekės ženklas tapo tokiu toksišku („Rubicon Group“; „Leo LT“, kai atsisveikinta ir su visa bendrove), jog pasitikėjimo atkūrimas pareikalautų per daug investicijų – pigiau tiesiog jo atsisakyti.
Su politikų brendais, žinoma, viskas gerokai sudėtingiau, nes žmogus negali persivadinti, tad versle taikomi prekės ženklo keitimo principai – negalioja.
Vis tik, kur suklydo ponas Zuokas?
Taisyklė nr. 1: teisiniesi – pralaimi
Nežinau, ar tai iš anksto suplanuota Remigijaus Šimašiaus rinkimų strategijos dalis, ar padiktuota kampanijos dinamikos, vis tik visos rinkimų kampanijos metu A. Zuokas teisinosi ir „atsišaudinėjo“.
Politinės komunikacijos dėsnis „teisiniesi – pralaimi“ suveikė ir čia: teisiniesi – giniesi, giniesi – matyt, yra dėl ko, yra dėl ko – matyt, esi kaltas.
Teisindamasis kartu perduodi oponentui iniciatyvą, o iniciatyvos turėjimas rinkimuose – svarbus faktorius. Laimintieji kandidatai politinę darbotvarkę diktuoja, oponentai eina iš paskos.
Taisyklė nr. 2: spręsk svarbiausią brendo problemą
A. Zuoko, kaip politiko, prekės ženklo vertė taip smukusi, jog net ir ištikimų rinkėjų bazės bei Liberalų sąjūdžiu nusivylusių, R. Šimašiaus valdymu nepatenkintų rinkėjų konsolidavimas pergalei nepakankamas.
2019 metais, panašiai kaip ir 2015 metais, dominavo tas pats leitmotyvas – A. Zuoko korupciniai ryšiai su įtaką sostinėje gerokai praradusiu koncernu bei abejonės buvusio mero sąžiningumu apskritai.
Ką daryti? Elementaru – privalu pradėti nuo svarbiausio brendo iššūkio.
Kaip? Reikėjo leistis į „atgailos turą“, juokais tą vadinu „Būta klaidų“. Visiškai „nusiplauti“ korupcinio šešėlio jau turbūt nebeįmanoma, tačiau būtų galima buvę bent sušvelninti Ostapo Benderio įvaizdį.
Visiškai gal ir nepaatvirausi, nes teks pasimatuoti antrankius, o jų taip nesinori, kad net egzilis Varšuvoje atrodo mielesnis, bet klaidų pripažinimas brendams, o ypač žmonėms, paprastai padeda, ypač kai tai daroma nuoširdžiai. Tiesa, nežinia, ar šiuo atveju to galima tikėtis.
Taisyklė nr. 2,5: laimėti padeda ne influenceriai, bet tikri simpatikai
2015 metų savivaldos rinkimai turbūt buvo bene pirmieji socialinių tinklų rinkimai, kuomet komunikacija socialiniuose tinkluose turėjo reikšmingos įtakos rinkimų rezultatams. Socialinių tinklų vartotojams senstant, tokios komunikacijos reikšmė – auga.
Dėl antrosios taisyklės ignoravimo pirmoji taisyklė Vilniaus mero rinkimuose lėmė tai, kad A. Zuokas tapo Lietuvos „memų“ tėvu, turinčiu net po keletą tūkstantines vartotojų armijas turinčių puslapių herojumi. „Meras Zuokas“ tapo „Memu Zuoku“ ir prieš mūsų akis įvyko didžiausias brendo virsmas – iš komunikacijos genijaus su šarvuočiu Gedimino prospekte į kandidatą, kurį Viktoro Uspaskicho rėmėjai antrajame ture tepalaiko Naujoje Vilnioje ir Naujininkuose.
Rebrendingas tokiame kontekste, atrodo, vargiai įmanomas ir sunku būtų įsivaizduoti žmogų, kuris į tokią avantiūrą leistųsi net ir po ketverių metų.
Interesų deklaracija: 2015 metais vykusios kampanijos metu autorius yra trumpai konsultavęs R. Šimašių, jokių finansinių ar kitokių įsipareigojimų su p. Šimašiumi neturi.
