Nes šis palaiko draugiškus ryšius su viena iš trijų didžiųjų Bundestago frakcijų.
Dėl TS-LKD kandidatės į Prezidentus sergantis partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis DELFI žurnalistės paklaustas, ką mano apie A. Juozaičio grįžimą į politinę areną, paleido tokią salvę: „Tikriausiai nenustebinsiu, kad aš įžvelgiu tam tikrus su nacionaliniu saugumu susijusius dalykus. <...> Aš prisimenu praeitų metų Valstybės saugumo departamento ataskaitą, kurioje buvo pasakyta, kad Kremlius turės savo kandidatą.“
G. Landsbergis perša mintį, kad Kremliaus kandidatas galimai atsekamas per ryšį su Vokietijos Bundestago frakcija, kuri atstovauja AfD (partiją „Alternatyva Vokietijai“). Anot G. Landsbergio, ši partija „vykdo detaliai surašytą Kremliaus darbotvarkę“.
Jeigu jums reikia įrodymų, tai, pasak G. Landsbergio, užtenka paklausti bet kokio vokiečio. Ir iš jo esą sužinosi, kad „Alternatyva Vokietijai“ yra „prorusiška partija“...
G. Landsbergio viešai platinama „logika“ tiksliai atitinka schemą, kuri nupiešta ir konservatorių per socialinius tinklus dalinamame paveiksliuke – Kremlius esą duoda nurodymus vokiečiams, o šie juk A. Juozaičio kvietimu atvyksta į Lietuvą. Ar tik ne tam, kad perduotų A. Juozaičiui Kremliaus darbotvarkę, retoriškai klausia G. Landsbergis.
G. Landsbergio naudojama klausimo forma iš tiesų yra apsimestinė. Peršama mintis yra ta pati kaip ir minėtoje konservatorių platinamoje schemoje. Joje jokio klaustuko nėra. Iš Kremliaus paveiksliuko nutiesta rodyklė į AfD, o iš AfD – rodyklė į A. Juozaitį.
1. Propagandinės klišės apie prorusiškumą
Kažin, ar ką labai stebina tas atkaklus nuoseklumas, kurį demonstruoja konservatorių lyderiai, segdami savo konkurentams Kremliaus agentų etiketę.
Kažin, ar ką labai stebina ir aksioma, kad konservatorių vadovybė yra išsamiausiai susipažinusi su Kremliaus darbotvarke. Tiesiog laiko ją pasidėję ant stalo „detaliai surašytą“ (galėtų mūsų tarnyboms ir pranešti, iš kur jie ją tokią gavo, bet tai kita tema).
Tada tikrina, ar kokie šmikiai nepradėjo šios darbotvarkės įgyvendinti.
Štai jie ir nustatė, kad Vokietijos AfD, kuri yra konservatorių broliškosios partijos Vokietijoje konkurentė, įgyvendina Kremliaus darbotvarkę.
Antai Rasa Juknevičienė jau senokai ta tema rašinėja socialiniuose tinkluose. Kai Veidaknygės (Facebook) draugai jos paklausė, iš kur pas ponią tokia informacija, tai po kurio laiko ji pateikė žinią, jog net Vokietijos Konstitucinės apsaugos tarnyba Potsdame tiria AfD ryšius su Rusija.
Žinoma, tai nepaneigia G. Landsbergio tezių. Vadovaujantis jo „logika“, detaliai surašytą Kremliaus darbotvarkę matyt įmanoma įgyvendinti net ir be ryšių su pačiu Kremliumi.
Pagal konservatorių metodiką, AfD galima būtų kaltinti nedemokratiškumu. Juk net ir Vokietijos administracinis teismas nagrinėjo šį baisų dalyką. Nagrinėti tai nagrinėjo, bet kai išnagrinėjo, tai prieš porą savaičių ir nustatė, kad nėra jokio pagrindo šiai partijai teikti tokių kaltinimų.
Vokietijoje įstatymai, reguliuojantys partijų finansavimą, yra griežti ir nuosekliai įgyvendinami. AfD remiasi savo rėmėjų individualiomis aukomis ir didesne parama, kurią nuosekliai tyrinėja vokiečių atitinkamos oficialios tarnybos.
AfD, kaip ir kitos Vokietijos parlamentinės partijos, turi teisę į Vokietijos federalinės valdžios paramą. Šiuo metu pagal jos deputatų Bundestage skaičių jai priklauso virš 20 milijonų eurų parama. Numatoma, kad ši suma ateityje didės iki 100 milijonų eurų. Nėra jokių požymių, kad AfD gautų kokią nors finansinę paramą iš Rusijos.
AfD yra trečia pagal Vokietijos piliečių palaikoma politinė partija. Už ją balsavo 6 milijonai vokiečių per paskutinius parlamento rinkimus 2016 m. Šalies parlamente AfD turi 92 deputatų frakciją. Skaičius vokiečių, palaikančių šią partiją, nuolat auga. Ji dabar turi savo atstovus visuose 16 Vokietijos provincijų parlamentuose.
Manau, kad ši partija turi realias galimybes ateiti į valdžią. Ką tada darys G. Landsbergis? Paskelbs, kad rusai užėmė Reichstagą?
Kita tariamai populistinė ir AfD draugiškai nusiteikusi partija kaimyninėje Austrijoje, Laisvės Partija (FPO), jau suformavo koalicinę vyriausybę Vienoje, ir ji sėkmingai dalyvauja šalies valdyme. Beje, G. Landsbergio tame pačiame DELFI pasisakyme išpeikta Italijos „Lega“ partija irgi dalyvauja šalies valdyme ir yra iškilusi į populiariausių Italijos partijų sąrašą. Numatoma, kad ta pati „Lega“ partija, vadovaujama Matteo Salvini, taps pačia stipriausia Italijos partija Europos Parlamente po EP rinkimų. Nėra jokių požymių, kad ši partija įgyvendina „detaliai surašytą Kremliaus darbotvarkę“.
AfD, FPO, Italijos „Lega“ iškilimas į valdžią yra demokratinių procesų Europoje išdava. Jos iškilo dėl realių grėsmių europiečiams, kurias jaučia milijonai ir kurias iki šiol ignoruoja „tradicinės“ partijos. Minėtos partijos ir judėjimai pasisako prieš nedemokratiškus siekius panaikinti nacionalinių valstybių suverenias teises vardan federalistinės, centralizuotos, be tautų valios kurpiamos ES didvalstybės. Šios partijos ir judėjimai pasisako už demokratiškai išrinktą nacionalinę valdžią, kuri yra tiesiogiai atsakinga savo piliečiams.
Tiesą sakant, jei Lietuvos konservatorių lyderiai taip labai susirūpinę prorusiškų jėgų grėsme Vokietijoje, tai turėtų atidžiau pažvelgti į savo partnerius šioje šalyje, į valdančiosios partijos lyderės Angelos Merkel politiką. AfD pasisako už NATO, išlaidų Vokietijos gynybai didinimą. O ką daro A. Merkel? Ar vykdo įsipareigojimus NATO?
Iš AfD atstovaujančių Bundestago deputatų girdėjome, kad jie su Rusija pasirašytų NORD STREAM 2 sutartį tik jeigu gautų Rusijos garantijas dėl Ukrainos. O kokių garantijų reikalauja iš Kremliaus A. Merkel, aktyviai stumdama pirmyn Nord Stream 2 projektą?
Vakarų Europą valdantys neoliberalai net ir karinės invazijos į Ukrainą metu pirkdami dujas ir naftą iš Kremliaus, netiesiogiai finansuoja Rusijos ginklavimąsi, remia tokią Rusijos politiką. Tačiau savo konkurentus jie atkakliai vadina prorusiškais.
Taip mes susipažinome su pirmuoju būdu, kaip ES eurofederalistai kovoja su „populistais“ visoje Europoje – išvadina juos Kremliaus pakalikais. Užtenka to, kad koks Berlyno vietinės tarybos veikėjas nuvyko į Krymą „referendumo“ metu. Po to visa AfD apšaukiama prorusiška.
Lietuvos judėjimas „Lietuva yra čia“ jau sulaukė ir netrukus daugiau sulauks tokių kaltinimų. Jau iš rusiškų šaltinių traukiamos net dešimties metų senumo publikacijos, mano asmeniniai laiškai Rusijos piliečiams. Esą sulyginau Klaipėdos sukilimą su dabartine Krymo okupacija. Esą empatiškai pasisakiau apie Gegužės 9-osios šventę Rygoje (2010 m. asmeninis laiškas mano draugui Karaliaučiaus srityje; vietiniam draugui, kuris padėjo apginti Tolminkiemį, bičiuliui, kurį už tai apdovanojo Lietuvos valstybė).
Jau plinta ir didžiausias mano „prorusiškumo“ įrodymas. Pasirašiau už visų kandidatų, kurių dauguma yra galimai Kremliaus agentai, teisę dalyvauti Prezidento rinkimuose. VRK juos įregistravo kandidatais, o aš turbūt turėjau paklausyti konservatorių ir dalį jų prakeikti.
2. Nacionalinių jėgų skaldymas
Antrasis eurofederalistų gana viešai rekomenduojamas būdas, kaip per Europos Parlamento rinkimus pakenkti „populistams“, yra sunkiau atpažįstamas. Tačiau jis turbūt yra veiksmingesnis.
Tai nacionalinių jėgų vienybės skaldymas. Juk pagrindinė AfD sėkmės paslaptis – sugebėjimas atsispirti skaldymui, kuris ir jiems buvo taikomas.
O kaip gi sekasi tautų pavasariui Lietuvoje? Ar daug čia matome vienybės ir bendradarbiavimo vardan nacionalinių tikslų?
Artėja Kovo 11-oji, kuri juk turėtų būti nacionalinio solidarumo ir pasididžiavimo diena. Deja, matome kitą vaizdą. Šiemet tikriausiai jau vyks net trys eitynės. Vienos – tradicinės. O kitos – alternatyvios, gal net konfrontacinės.
Dar yra šiek tiek laiko tartis dėl bendradarbiavimo Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Siūlau tą ir padaryti. Nebepykite, kad tą siūlau viešai.
Apie skaldymo metodą, panaudojant tam politinio autizmo ligas, planuoju šį straipsnį pratęsti netrukus, jau po Kovo 11-osios.