Todėl privalau paaiškinti straipsnyje pateiktą savo nuomonę, atsakyti į visus man pateiktus klausimus ir paneigti absoliučiai visus kaltinimus. Manau, kad po to viskas taps aiškiau ne tik skaitytojams, bet ir pačiai AB „Kauno energija“.
Mano sakiniai „Tačiau per pastarąjį laikotarpį sunku įžvelgti kokį nors šilumos kainų mažėjimą. Gal netgi atvirkščiai. Šilumos kainos augo“ ištraukti iš konteksto ir kritikų priskirti ne tam laikotarpiui. Iš tikrųjų mano buvo parašyta: „Esminis šilumos kainų sumažėjimas Kaune iš tikrųjų buvo. Tai ypač pasijuto dar prieš ateinant dabartiniam merui į valdžią, 2012–2015 metais. Tačiau per pastarąjį laikotarpį sunku įžvelgti kokį nors šilumos kainų mažėjimą. Gal net atvirkščiai. Šilumos kainos augo.“
Čia matome du laikotarpius – 2012–2015 m., kai šilumos kainos ženkliai mažėjo, ir kitą vėlesnį laikotarpį 2016–2018 m., kuris visiškai logiškai pavadintas pastaruoju, nes eina po pirmojo laikotarpio. O per tą pastarąjį laikotarpį nuo 2016 m. iki dabar šilumos kainos augo ir auga. Taigi, aš ir parašiau, kad šilumos kainos mažėjimą per pastarąjį laikotarpį „sunku įžvelgti“. Be to, būtent apie dvejų metų laikotarpį toliau aš rašau labai konkrečiai. Cituoju: „Pažvelgus į grafike pateiktas dviejų pastarųjų metų kainas, matome, kad šilumos kainos augimo tendencija yra akivaizdi.“ Taigi, kritikai kritikuoja tiesiog neperskaitę straipsnio.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo nutarime dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo 2018 m. rugsėjo 13 d. Nr. O3E-283 nurodo, kad įmonė per 2015 ir 2016 metų laikotarpį gavo papildomų pajamų 14,6 mln. eurų. Suprantama, kad tos papildomos pajamos didžiąja dalimi buvo gautos dėl biokuro plėtros Kaune ir investicijų į biokuro katilines dar iki 2015 metų, kai ženkliai atpigo gaminamos šilumos kaina.
Tačiau čia turime prisiminti, kad AB „Kauno energija“ yra reguliuojamas šilumos tiekėjas, kuris negali laisvai nusistatyti sau pelno dydžio. Todėl pagal veikiančią kainų nustatymo metodiką tie 14,6 mln. eurų turi būti atiduoti vartotojui. Beje, turėjo būti atiduoti per vienerius metus (tame pačiame nutarime 3 str. parašyta: „Papildomai gautas pajamas turi įvertinti nustatydama šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams.“). Ką reiškia „įvertinti nustatydama kainą“? Ne ką kita, o būtent atiduoti vartotojams tas papildomai gautas pajamas, kurios pagal Komisijos skaičiavimo metodiką įmonei nepriklauso. Atiduoti ne kaip nors grynais ar į sąskaitą, o per vartotojų mokamos kainos mažinimą ateityje.
Taigi, turime papildomai iš vartotojų gautas pajamas, kurias gavo AB „Kauno energija“ ir Komisijos įpareigojimą atiduoti vartotojams adekvačią toms pajamoms sumą per ateities kainų mažinimą. Jeigu įmonėje nesvarbu, kokiu būdu atsiranda pinigai iš klientų, kuriuos ji privalo tiems patiems klientams atiduoti atgal, tai kaip besisuksi, o kitaip negu įsiskolinimu nepavadinsi. Ir čia visai nesvarbu, kokia to reiškinio priežastis.
Aš suprantu, kad tokia situacija susidarė dėl Komisijos nustatytos bazinių kainų skaičiavimo metodikos netobulumo. Tačiau papildomos pajamos, kurias reikia atiduoti, buvo, taigi ir permokėjimas buvo. Suma, kurią nustatė Komisija, yra 14,6 mln. eurų. AB „Kauno energija“ metiniai pardavimai sudaro apie 60 mln. eurų. Per du metus būtų apie 120 mln. eurų. Jeigu reikia atiduoti gyventojams 14,6 mln. eurų, tai reiškia, kad gyventojai 2015 ir 2016 metais mokėjo vidutiniškai 12,16 proc. daugiau, palyginus su tuo, jeigu nagrinėjamos situacijos nebūtų ir kainos būtų perskaičiuojamos ne kas tris keturis metus, kaip yra numatyta Komisijos metodikoje, o žymiai dažniau. Todėl visiškai akivaizdu, kad gyventojų mokama kaina (mėlyna linija) ir šilumos kaina (rusvi stulpeliai) išsiskiria.
Vartotojams pinigus AB „Kauno energija“ pradėjo atidavinėti 2018 metų gegužės mėnesį. Buvo skaičiuojama po 0,62 ct/kWh. Tai tęsėsi iki gruodžio mėn., kai suma sumažėjo iki 0,29 ct/kWh. Ir tęsiasi dabar. Taigi, skaičiuojant galutinę kainą vartotojams, kitais žodžiais tariant, skaičiuojant pagal gyventojų sąskaitose nurodytas kainas, vidutinė kaina gali būti, kaip jūs rašote, 4,99 ct/kWh. Tačiau tai nėra tikroji šilumos kaina. Tam, kad ją gauti, reikia įvertinti tą dalį kurią AB „Kauno energija“ pradėjo atidavinėti vartotojams. Kitaip sakant, jeigu vartotojams nereiktų atiduoti tų papildomai gautų pinigų, tai jų mokama kaina už šilumą būtų didesnė. Nežinau iš kur jūs radote tą 5 centų už kilovatvalandę skirtumą. Mano straipsnyje tokio skaičiaus nėra.
Jūsų teiginys „Gyventojai už šilumą niekada nemokėjo brangiau, nei ji kainavo“ atrodo keistokai. Jeigu gyventojai nebūtų mokėję brangiau, tai kaip tada AB „Kauno energija“ būtų gavusi papildomų pajamų, kurias privalo atiduoti tiems patiems gyventojams? Tos papildomos pajamos ir yra iš esmės gyventojų permokėti pinigai.
Šilumos kaina nustatoma pagal Komisijos metodiką, kurią ir jūs, ir aš žinome. Taip pat žinome, kad ji ne be trūkumų ir leidžia susidaryti tokioms situacijoms. Bet jeigu jau žinome metodiką ir jos ypatybes, tai labai nesunku pamatyti, kad įmonė gauna pelnus būtent iš tų papildomų pajamų, kurias reiks atiduoti vartotojams. Kitaip sakant, tie pelnai turėjo būti palikti įmonėje ir panaudoti vartotojams atiduodamų pinigų krepšelio suformavimui.
Pagrindinis savininkas Kauno savivaldybė neturėjo išsimokėti maksimalių dividendų. Tada bendrovė galėtų atiduoti vartotojams pinigus per metus ar pusantrų ir nereiktų prašyti Komisijos dėl atidėjimo ketveriems metams (pažyma dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo 2018 m. rugsėjo 5 d. Nr. O5E-214). Štai čia ir yra ta bene vienintelė vieta, kur aš straipsnyje kritikuoju aukščiausią bendrovės vadovybę ir pagrindinį akcininką Kauno savivaldybę.
Jūsų teiginys, kad aš straipsnyje bandau parodyti įmonės piktnaudžiavimą, neatitinka tikrovės. Dar kartą perskaitykite ir raskite mano straipsnyje kokį nors kaltinimą administracijai, kokį nors kaltinimą dėl įstatymų ar veikiančios skaičiavimo metodikos pažeidimo ar piktnaudžiavimo. Nors teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pažeidimų buvo ir už tai Komisija bendrovei yra skyrusi nemažą baudą. Bet straipsnyje, nenorėdamas menkinti AB „Kauno energija“ autoriteto, net neužsiminiau.
Jūs kritikuojate mano teiginį „Jeigu lyginsime didžiausius Lietuvos miestus, matysime, kad šiluma Kaune yra pati brangiausia“. Ir čia pat patys rašote, cituoju „teigti, kad kurio nors miesto gyventojai už šilumą moka daugiausiai arba mažiausiai, galima tik kalbant apie konkretų mėnesį, o ne apskritai“. Betgi aš toje vietoje ir rašau būtent tik apie šių metų vasarį. Jūs net paskaityti atidžiau nesugebate.
Taigi, gerbiamieji anonimai. Nepykite, kad taip vadinu, nes jūsų straipsnis nepasirašytas jokio asmens, nežinau, su kuo konkrečiai galėčiau diskutuoti. Siūlau atidžiai dar kartą perskaityti mano straipsnį. Manau, kad tada geriau suprasite ir nekils papildomų klausimų.