Iš kur gali Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas žinoti apie būsimus teisėjų ar advokatų sulaikymus ir tuo girtis viešai?
Ar gali teisėsauga suvokti kas yra žodžio laisvė, žmogaus teisės ir gerbti piliečio ar rašytojo teisę į savo nuomonę, net jei ji tau nepatinka?
Nekaltumo prezumpcija padėta į stalčių, nuteisimas vyksta pažymomis, neteisėtu informacijos „tekinimu“, antrankiais. Viešumas, demokratija blogąja prasme triumfuoja. Teisinė valstybė laikinai suspenduojama.
Ar yra kokia nors jėga Lietuvoje, kuri priverstų visus būti lygius prieš įstatymą, nes šio principo pažeidimas veda į stalinizmą, kurio apraiškas jau matome ir mūsų viešajame gyvenime?
Prezidento institucija, turinti veikti kaip aukščiausias moralinis autoritetas, pati paleido šį baisų džiną iš butelio ir jo nebesuvaldys.
Premjeras tyli. Ko tikėtis?
Belieka naujo prezidento ar prezidentės viltis.
Kiekvienas turime savo pasirinkimą, savo įsivaizdavimą, kas juo galėtų būti. Idealų gal ir nėra, bet ar ne geriausia, jei antrame ture pasirinkimas būtų tarp Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos?
Ar tai įmanoma? Galbūt.
Pirmas žingsnis kurį reikia padaryti, tai padėti surinkti parašus Mindaugui Puidokui ir Nagliui Puteikiui, tikintis, kad Arvydas Juozaitis juos surinks pats.
Suteikime galimybę „žalsviečių“ rinkėjams turėti didesnį pasirinkimą, ne vien koncentruotis į vieną kandidatą.
Ar gerai paskaičiavę, negalėtų tie, kurie per parą internetu surinko parašus I. Šimonytei, padėti juos surinkti M. Puidokui ir N. Puteikiui?