Akivaizdu, jog po „Brexit“ Vokietija dar labiau įsitvirtins svarbiausia šalimi Lietuvai Europos Sąjungoje. Atitinkamai išaugs ir Frankfurto, pasaulinės lyderystės siekiančios kontinentinės Europos finansų sostinės, vaidmuo, kuriame veikia ne tik Europos Centrinis Bankas, bet ir keturi šimtai vietos bankų, prie kurių šiuo metu prisijungia dar 50 naujų bankų iš Londono, o finansinių paslaugų srityje dirba 80 000 žmonių. Verta pastebėti, kad Heseno žemės pagal sukuriamą BVP vienam gyventojui yra antroje vietoje Vokietijoje po Bavarijos, o Lietuvoje neseniai įsikūrusi „Continental“ gamykla yra antras pagal dydį darbdavys Hesene.
Kartu su praėjusiais metais į Frankfurtą atvykusiais ūkio (dabar ekonomikos ir inovacijų) bei energetikos, krašto apsaugos, o taip pat netrukus atvyksiančiu finansų ministrais, Lietuva, berods, atranda Vokietijos ir visos Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ateitį, finansines technologijas bei inovacijas, kuriomis privalome ir galime praturtinti mūsų šalį. Vilnius ir Frankfurtas turi visas galimybes sustiprinti bendradarbiavimą finansinių technologijų srityje, kaip ir bent maža apimtimi realiai įvykdyti švietimo reformą – sujungti Lietuvos ir Vokietijos akademikų pastangas bendromis jėgomis parengti Lietuvai profesionalus, kurių jau pradeda trūkti Vokietijos investicijoms į Lietuvą.
Vokietijos banko atsiradimas Lietuvoje taip pat galėtų padidinti konkurenciją Lietuvoje įsitvirtinusiems Skandinavijos bankams. Kibernetinis saugumas – dar viena galima bendradarbiavimo sritis, žinant, kad Frankfurto bankai kaip ir Lietuva dažnai patiria kibernetines atakas. Informacinės technologijos, gyvybės mokslai, e. vyriausybė – ateities sritys, kuriose norėtų bendradarbiauti Heseno vyriausybė bei jai vadovaujantis Lietuvai didelę simpatiją jaučiantis Heseno Premjeras Vokietijos krikščionių demokratijos partijos pirmininko pavaduotojas Volkeris Bouffier.
V. Bouffier – jaunystėje profesionalus krepšininkas, ne kartą žaidęs Vilniuje ir iš arti stebėjęs didvyriškas Lietuvos krepšininkų kovas su okupacine sovietų armijos komanda, dabar ypač artimas Vokietijos Kanclerei Angelai Merkel ir jos pasekėjai Annegretai Kramp-Krarrenbauer.
Lygiai tuo pačiu pavyzdžiu Kalifornijoje, Los Angeles, veikia užsienio diplomatai, bandydami paveikti Vašingtoną. Populiariausio Vokietijos dienraščio „Frankfurter Algemeine Zeitung“ pagrindinė būstinė, kaip žinome, taip pat veikia Frankfurte. Praėjusiais metais kartu su Europos Centriniu Banku, Lietuvos banko pirmininku Vitu Vasiliausku, daugybe menininkų ir muzikantų pristatėme Lietuvą aukščiausiu lygiu Europos Centrinio Banko organizuotose Lietuvių kultūros dienose Frankfurte, kurias stebėjo net dvylika tūkstančių žiūrovų. Stebėdami šį grandiozinį renginį, kuriam plojo visas Frankfurtas, visa širdimi didžiavomės Lietuva. Privalome šią pradėtą kultūrinę misiją Frankfurte pratęsti.
Tiesdami tiltus į santykių su Vokietija ateitį, neturime pamiršti, kokius tvirtus istorinius pagrindus turime – dažnai minime Vokietiją vienoje pusėje su Rusija, lyg pateisindami savo negebėjimą panaudoti santykių su šia šalimi sau naudinga linkme, tačiau tuo pat metu pamirštame, kad Vokietija buvo pirmoji šalis, pripažinusi mūsų Nepriklausomybę prieš šimtą vienerius metus. Tuo metu vokiečių kareivių, kritusių už mūsų laisvę, skaičius buvo didesnis nei lietuvių. Čia išspausdinta pirmoji mūsų knyga, būtent ši šalis gal ir dėl savo geopolitinių interesų darė viską, kad kaimynų lietuvių identitetas nepražūtų Rusijos platybėse.
Būtent Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo sau prieglobstį surado mūsų laisvė, būtent čia susikūrė Pasaulio lietuvių bendruomenė, vėliau išplitusi po visą pasaulį ir pasiekusi Amerikos krantus, kur Vokietijoje išgelbėta laisvės dvasia sukūrė mūsų laisvės bylą. Tai prisiminėme ir šį savaitgalį kartu su Vokietijoje lietuvių bendruomenės pirmininku Alfredu Hermanu, kurio būstinė iki šiol įsikūrusi Heseno žemės Hiutenfeldo gyvenvietėje, kur veikia vienintelė kontinentinėje Europoje lietuvių Vasario 16-osios gimnazija, išlikusi dar nuo pokario laikų – tai vienas reikšmingiausių pasaulio lietuvių centrų, kurį remia Lietuvos ir Heseno žemės vyriausybės.
Negalime ir neturime manyti, kad Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra duotybė. Norint, kad Vokietija dar geriau girdėtų Lietuvos balsą, turime būti kūrybingi, ieškoti naujų kelių į Vokietiją, kurie nebūtinai yra tik Berlyne. Užmegzdami ir gilindami kontaktus su atskiromis Vokietijos žemėmis galėtume nutiesti tiltus ir užmegzti daug glaudesnį ryšį su Vokietija, nei bandydami tiesiogiai priversti Berlyną įsiklausyti į mūsų interesus.
Pasinaudojant augančiu Lietuvos ekonominiu potencialu, gebėjimu daug sparčiau pritaikyti įvairias inovacijas ir keistis, lyderystę finansinėse technologijose, mūsų kultūros potencialu dar aktyvesnis Lietuvos veikimas įvairiose Vokietijos žemėse, ypač į ateitį investuojančiame Frankfurte, gali ilgainiui laimėti Vokietiją. Žmogiškieji, asmeniniai santykiai su įvairių Vokietijos regionų bendruomenių, miestų, kultūros, verslo, politikos lyderiais, akademinėmis bendruomenėmis kartais gali sukurti didelių rezultatų vystant formalius santykius su visa Vokietija.
Būtent šiems tikslams įgyvendinti prieš trylika metų Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento iniciatyva ir buvo sukurtas Lietuvos-Vokietijos forumas.
Tačiau ar sugebėsime būsimame referendume dėl pilietybės išlaikymo išsaugoti mūsų pačių vienybę – esminį mūsų pergalės raktą, ne tik išsaugant mūsų laisvę, bet ir tiesiant tiltus į Lietuvos laisvės įsitvirtinimą ateityje tokiose vietose kaip Frankfurtas, Londonas, Niujorkas ar Los Angeles? Ar užteks mums jėgų pripažinti, kad atsiverdami ne tik Vakarų demokratijoms, bet ir ten gyvenantiems mūsų piliečiams, mes sukursime tokią Lietuvą, kurios neįveiks jokios rytų ordos, sukurtos Maskvoje ar Pekine?
Žmogiškumas, žmogaus orumas, žmogaus laisvė buvo esminis raktas į pergalę prieš sovietus, kurį gerai suprato šv. Jonas Paulius II ir Prezidentas Ronaldas Reaganas. Tai buvo jėga, kuri sugebėjo sukilti prieš sovietų imperiją, sujungti mus su Vakarais, sugrąžinti į Europą. Tuo tarpu būtent lietuvių JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse indėlis buvo esminis, įtikinant Vakarų lyderius stoti į mūsų pusę.
Šiandien šie lietuviai, turintys Lietuvos ir Vakarų šalių pilietybes, nori mums padėti nutiesti tiltus į kitokią Lietuvą, kuri galėtų ne tik konkuruoti, bet ir lyderiauti Vakarų bei visame pasaulyje įvairiose srityse, atsiremiant būtent į mūsų žmogiškąsias savybes, kurios yra unikalios. Mūsų gebėjimu keisti pasaulį, pasipriešinti blogiui, transformuoti ne tik savo šalį, bet ir visą regioną, seniai žavisi visi, išskyrus pačius lietuvius. Tikrąją savo tautos jėgą pasieksime tik suvienydami visų lietuvių visame pasaulyje jėgas, kaip tai padarė žydai ar airiai.
Esame nė kiek ne blogesni už juos, tik artėjančiame referendume turime pasakyti „taip“ mūsų vienybei ir sugebėti iš viso Vakarų pasaulio atnešti bent po kruopelytę tos stiprybės, kontaktų ar patirties, kuria remiantis Vakarų šalys sustiprino savo demokratijas. Taip galime padaryti, jeigu nuo šiandien visi pasistengsime įkalbinti savo draugus, savo šeimos narius ir kaimynus, taip pat visus užsienyje gyvenančius savo vaikus, tėvus, senelius, giminaičius aktyviai balsuoti būsimame referendume.
Jau šiandien turime raginti visus, gyvenančius užsienyje registruoti savo balsą www.rinkejopuslapis.lt ir dešimteriopai padidinti balsuojančių užsienyje skaičių. Taip pat ir Lietuvoje turime surasti savyje stiprybės baigti žaisti partinius, populistinius ar (anti)konstitucinius žaidimus ir sugebėti surasti savyje jėgų vienybei vardan didesnės ir stipresnės Lietuvos, kurią kurtume visi kartu – gyvenantys Tėvynėje kartu su kitais lietuviais, šiuo metu gyvenančiais kitose ES ir NATO šalyse. Mūsų visų vienybė būtų geriausia dovana visos tautos ateičiai, netrukus švęsiančiai savo narystės ES ir NATO penkiolikos metų jubiliejų.