Bet čia tik paviršiniai raibuliai, nes iš tiesų savivaldos rinkimuose sprendžiasi kur kas rimtesni strateginiai klausimai.
Štai, pavyzdžiui, susisiekimo ministras Rokas Masiulis į klausimą, kodėl akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ pokyčiai yra labai lėti, o konkursus toliau laimi įmonės, paskui kurias driekiasi skandalų šleifas, išvertęs iš posto ilgametį vadovą Stasį Dailydką, turi vieną universalų atsakymą. Esą buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka yra prikūręs tiek schemų, kad naujoji vadovybė iki šiol nesugeba jų išnarplioti.
Remiantis šiuo argumentu, R. Masiuliui atrodo, kad kai S. Dailydkos vadovaujami „Lietuvos geležinkeliai“ pirko urmu iš įmonės „Railvec“, (anksčiau ji buvo pasivadinusi kitaip, bet kuri yra tiesiogiai susijusi su Rusijos kariniam kompleksui gaminančiu koncernu „TransMashHolding“), galima prilyginti nusikaltimui.
Tie patys pirkimai iš tos pačios įmonės prie dabartinės valdžios – būtina neišvengiamybė.
Patosas teisingas – iš tikro „Lietuvos geležinkeliai“ buvo valstybė valstybėje. Kas ten vyko, sunkiai kas žinojo, nors tie, kas žinojo, tikrai pateisino. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ten visada turėjo savo atstovą, o toji valstybė valstybėje netiesiogiai, žinoma, bet per įvairias paramos formas pasitarnavo tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus ir tuometinių valdančiųjų rinkimų kampanijai. Tačiau teisėsauga jokių įtarimų buvusiam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui nėra pateikusi, ikiteisminiai tyrimai prieš jį nepradėti, o visi, kurie buvo pradėti prieš konkursus laiminčias įmones ar jo buvusius darbuotojus, nutraukti.
Kadangi teisėsauga Lietuvoje – vis dar pats prasčiausias matas, tad matuokime dailydkomis, nes būtent tokį matą ir siūlo susisiekimo ministras. Ir jei dailydka gali būti matas, tuomet štai kokių dar klausimų kyla.
Skirtingai nei buvo planuota ir galvota, naujoji „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė nesugebėjo iki šiol perimti įmonės. Niekas iki šiol negali prilygti buvusiai administracijai – patinka tai ar ne Mantui Bartuškai, tačiau S. Dailydka iki šiol daug geriau žino, kas vyksta įmonėje nei jis. Skirtumas tik toks, kad M. Bartuška vadovauja vis dar neįvaldytiems „Lietuvos geležinkeliams“, o buvęs vadovas įkūrė naują įmonę. Ir savo žinias parduoda Latvijos verslininkams, kurie turi bendrus verslus su Rusija.
S. Dailydka neslepia, kad jo naujosios įmonės tikslas – konkuruoti su „Lietuvos geležinkeliais“ ir perimti iš jų Rusijos krovinius bei konkuruoti „Rail Balticoje“. Už jo žinių – galingi Rusijos interesai ir sustyguota veikla.
Jo konkurentai – viso labo tik arogantiški ir viešųjų ryšių galia įtikėję vadybininkai.
Šitai pripažinus, R. Masiulio, o ypač premjero dera paklausti, kodėl kitos įmonės vadovo atžvilgiu dailydkos matas nėra taikomas?
Jei S. Dailydka kėsinasi, kaip teigia „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerija, atimti iš „Lietuvos geležinkelių“ Rusijos tranzitą, o ministras atvirai sako, kad S. Dailydka kenkia Lietuvos interesams, kodėl lygiai tas pats – dailydkos matas – netaikomas Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui?
Arvydui Vaitkui, su „valstiečių“ vėliava dalyvaujančiam Klaipėdos mero rinkimuose, kuriuos parėmė verslininkas Igoris Udovickis ir su juo tiesiogiai ir netiesiogiai susiję kiti uosto verslininkai?
I. Udovickis, kartu su Baltarusijos gamykla „Belaruskalij“ valdantis „Birių krovinių terminalą“, yra ir „Gargždų geležinkelio“ savininkas. „Gargždų geležinkelis“ yra dar vienas „Lietuvos geležinkelių“ konkurentas, kuris tikisi perimti per kol kas vis dar „Lietuvos geležinkeliais“ vežamus Baltarusijos krovinius.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungą per A. Vaitkų, uosto vadovą, dalyvaujantį mero rinkimuose ir jį patį remia ne tik I. Udovickis, bet ir „Birių krovinių terminalo“ vadovas Vidmantas Dambrauskas. Šiomis dienomis šis verslininkas pervedė antrą maksimalią auką ir dabar jo parama partijai siekia 17 600 eurų. Pats V. Dambrauskas dalyvauja savivaldos rinkimuose A. Vaitkaus sąraše.
Iš viso Valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš uosto verslininkų, vienaip ar kitaip susijusių su I. Udovickiu, jau yra sulaukusi beveik 53 tūkstančių eurų paramos ir 50 tūkstančių eurų savo ruožtu pervedusi į Sauliaus Skvernelio rinkiminę sąskaitą.
Paradoksas toks, kad tik po LRT tyrimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas iš „valstiečių“ frakcijos Vytautas Bakas paragino Ramūną Karbauskį pagalvoti atsisakyti kai kurių uosto verslininkų aukų.
Tuo tarpu S. Skvernelio vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis pats yra Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas. Komisijos, kuri ir nusprendė prieš pusantrų metų neleisti plėstis „Birių krovinių terminalui“, nes tai nėra nacionalinio saugumo prasme saugios investicijos.
Pats A. Mačiulis žurnalistų pagautas prie lifto prasitarė, kad nesaugia investicija terminalas įvertintas todėl, kad „Belaruskalij“ yra suteikta milijoninė Rusijos banko „Sberbank“ paskola, o pačiam bankui yra taikomos JAV sankcijos.
Investicijos nesaugios, o parama iš I. Udovickio verslo valstiečių ir S. Skvernelio rinkimams – saugi?
Tai štai ir klausimas – ar susisiekimo ministras R. Masiulis ir pats premjeras žino ir suvokia, kokiais ryšiais yra saistomas Valstybinio jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus ir keliomis dailydkomis turėtų būti įvertinta jo veikla, jei visiems būtų taikomi tokie patys kriterijai?
Ir ar su I. Udovickiu susijusio verslo parama rinkimams yra padėka už jau priimtus palankius sprendimus uoste ar investicija į būsimus?