Artūras Zuokas. Jau 200 miestų pasaulyje veža nemokamai. Ar prisijungs ir Vilnius?

Vilniaus viešasis transportas kasmet nuvažiuoja 39 mln. kilometrų, o kasdienės keleivių kelionės siekia arti pusės milijonų – tiek kartų vilniečiai išlipa, įlipa ar perlipa stotelėse, skuba į darbą ar namus. Tiek kartų pasinaudoja vilniečio kortele ar nusiperka bilietą. Tačiau pažangūs miestai kalba apie nemokamą viešąjį transportą ir judėjimą nemokamai.

Daug bendraujame su gyventojais pristatydami nemokamo viešojo transporto idėją, kuri Taline įgyvendinta jau šešerius metus. Tačiau neretai išgirstu skeptikų klausimą – kas už tai mokės?

Prisipažinsiu, kad ir aš, išgirdęs Talino mero pasiūlymą padaryti viešąjį transportą Estijos sostinės gyventojams nemokamą, buvau skeptiškai nusiteikęs. Ir taip pat svarsčiau – kas už tai mokės? Tačiau jau praėjo šešeri metai – pakankamai ilgas laikas, kad galėtume vertinti estų rezultatus, skaičius ir patirtį. Estijoje pernai lankiausi ne kartą, kalbėjausi su Talino savivaldybės darbuotojais, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministre Kadri Simson, kurie noriai dalijasi patirtimi: gyventojai važiuoja ne tik nemokamai, bet ir naujomis transporto priemonėmis.

Talino viešojo transporto rida yra tokia pati kaip Vilniaus, tačiau miestai skiriasi dydžiu. Tai reiškia, kad Taline viešasis transportas važinėja dažniau, ir tai yra patogiau viešojo transporto naudotojams, bet ir kokybė – svarbus elementas. Įvedant nemokamą viešąjį transportą Vilniuje, reikėtų atlikti analizę, įvertinti srautus ir pagal tai peržiūrėti maršrutus – galbūt autobusus paleisti dažniau ar tinklą tankinti. Net 47 proc. Talino gyventojų nurodo, kad viešasis transportas – pagrindinė jų susisiekimo priemonė.

Žinoma, Talino pavyzdžiu remtis galime, tačiau užsakėme ir nepriklausomų ekspertų „Civitta“ studiją, kuri analizavo, kaip tai veiktų Vilniuje.

Kas už tai mokės? Talinas nemokamu viešuoju transportu leido naudotis tik Taline registruotiems gyventojams, ką mes lygiai taip pat darytume ir Vilniuje. Vienas savo gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravęs gyventojas – tai vidutiniškai 1000 eurų į miesto biudžetą. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, Vilniuje yra net 60 000 gyventojų, kurie čia gyvena, tačiau savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kituose miestuose.

Ir jeigu bent pusė šių žmonių deklaruotų savo gyvenamąją vietą Vilniuje – jie galėtų važiuoti viešuoju transportu nemokamai, o miesto biudžetas gautų papildomus 30 mln. Eurų per metus. Kai Finansų ministerija formuoja savivaldybių biudžetus, gyventojų skaičius yra vienas esminių parametrų, kiek miesto biudžetas gaus pinigų: kuo daugiau gyvenamąją vietą tame mieste deklaravusių žmonių – tuo daugiau lėšų miestui. Viešajam transportui galima būtų skirti ir dalį lėšų, surinktų už parkavimą.

Be to, priminsiu, kad Vilniaus viešasis transportas ir taip didžiąja dalimi yra dotuojamas. Tai yra - jo išlaikymas miestui atsieina virš 60 mln. eurų, iš jų net 40 milijonų eurų Vilniaus miesto savivaldybė subsidijuoja. Taigi apie 20-25 mln. eurų už bilietus galėtų būti padengiami būtent gavus papildomas pajamas į biudžetą gyvenamąją vietą deklaravus naujiems gyventojams.

Kitas klausimas, kurio sulaukiu – ar autobusai taps asocialių asmenų vieta? Visuomet sakau, kad nemokamas viešasis transportas nereiškia, kad jis nebus kontroliuojamas. Kontrolieriai, kuriems nebereikės tiek daug dėmesio skirti gaudant zuikius, daugiau dėmesio skirs viešajai tvarkai.

Taip pat viešajam transportui būtų skirtas eismo reguliavimo prioritetas. Į viešojo transporto sistemą reikėtų įtraukti automobilių dalijimosi paslaugas, tokias kaip CityBee, Spark ir daugiau, kurios teikia ir teiks tokias paslaugas mieste, suteikiant jiems teisę važiuoti A juostomis, kurių tinklą turime plėtoti.

Taigi, apie Vilniaus viešąjį transportą, kad ir nemokamą, turime kalbėti kaip apie visumą: naujus modernius autobusus, gerai išplėtotą maršrutų tinklą, A juostas, leidžiančias keleiviams važiuoti greitai ir patogiai, nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles prie įvažiavimo į miestą, kur iš atokesnių rajonų atvykstantys gyventojai gali palikti savo automobilius.

Talinas parodė puikų pavyzdį ir šiandien jo patirtimi domisi visas pasaulis. Ir nesikuklina šia patirtimi pasidalinti pasaulinėse transporto konferencijose ar konsultuoti atskirus miestus. Džiaugiuosi, kad buvęs kolega, Liuksemburgo miesto vadovas, taip pat visai neseniai paskelbė, kad Liuksemburge viešasis transportas bus nemokamas, kaip ir visoje šalyje – keleiviai nemokamai važiuos netgi traukiniais.

Jau 200 miestų pasaulyje įstojo į nemokamo viešojo transporto klubą. Ar mes irgi norime jam priklausyti – priklausys tik nuo mūsų. Suprantama, vienas ar keli negali nulemti, kur nueis visi, todėl Vilniuje startuoja didžiulė gyventojų apklausa, kurią drąsiai galima vadinti miesto referendumu, ir jos metu mes 100 000 vilniečių paklausime, ar nori važiuoti nemokamai.