Nes mes toliau užsiėmėme šlamšto pirkimu ir vilkimu lizinginiais automobiliais į savo lizinginius namus ir butus, kurie seniai nebeteikia laimės, bet vis dar siurbia mėnesinius mokėjimus. Įsigijimo malonumas praėjo, išlaidų galvasopis liko.
Kadangi mišrainės, šakočiai, vištienos vyniotiniai su abrikosais ir visas perkamas šlamštas mums niekada neatnešė laimės, tai mes nusprendėme gamintis daugiau mišrainės, pirkti daugiau šakočio bei vištienos vyniotinio ir įsigyti daugiau šlamšto, tikėdamiesi, kad tai mums atneš laimę. Tai idioto logika - prigirdyti katiną benzinu ir, kai jis pargriūva, nuspręsti, kad benzinas baigėsi. Bet mes esame nusipelnę idiotai su stažu.
Mes patys perkame vaikams naujus telefonus ir planšetes, ir paskui juos barame, kad jie neišlenda iš telefonų ir planšečių. „Geriau knygas paskaitytum”. Tėvai, o ne tu pats jam tą planšetę nupirkai?
Mes visi važiuojame į prekybos centrus prieš šventes ir keikiamės, kad ten tiek daug žmonių. Ko jie visi privažiavo prieš šventes? Čia mūsų logika.
Ir, žinoma, ubagai miniomis eina į prekybcentrius leisti pinigų viskam iš eilės, tuo pačiu metu garsiai bliaudami, kad gyvena nuo algos iki algos, ir niekam pinigų neturi. Pasiskundę, jie viską išleidžia šlamštui per išpardavimus, ir tada tikrai niekam nebeturi pinigų.
Varguoliai, kurie galėtų nebūti varguoliais, jei tik norėtų, stumdosi miniomis parduotuvėse ir velka į namus viską, kas su akcija. Nesvarbu, reikia, nereikia. Vis tiek perka. Paskui klausia patys savęs ir vieni kitų, kur ištirpsta visi mano pinigai. Tai jūs patys juos ką tik išleidote, prietrankos jūs. Pasižiūrėkite, piniginėse vis dar turėtų būti čekiai.
Kas antrame įstiklintame balkone (o įstiklintas balkonas yra ubagystės diagnozė, kaip karpis drebučiuose yra blogo skonio diagnozė) stovi ir rūdija dviratis, kuriuo niekas nevažinėja ir nevažinės. Pusė milijono dviračių, už kiekvieną mokėta bent po pora šimtų eurų. Šimtas milijonų eurų stovi ir rūdija, nes minios durnių patys sau melavo, kad tikrai važinės tais dviračiais. Važiavo, iš tiesų, du kartus. Kam gerai? Gamykloms Kinijoje, kurios dviračius gamina, ir parduotuvėms Lietuvoje, kurios juos pardavinėja. Pirkėjai lieka išleidę pinigus ir užgriozdinę balkoną.
Greta dviračių balkonuose stovi stiklainiai su uogiene, kuri buvo išvirta tik todėl, kad giminės privežė uogų, kurių niekam nereikėjo, ir buvo gaila išmesti. Ištisi cukraus fabrikai gamino cukrų, kad galima būtų prigaminti marmalo, kuris virs supelijusiu marmalu, ir jį beliks išmesti. Taip veikia vartojimo ekonomika, ir už tai moka tie, kas tingi galvoti.
Mes išmokstam pirkti nereikalingus daiktus jau nuo mokyklos laikų, kai visiems padalina sąrašus, pagal kuriuos tėvams reikia supirkti skriestuvus, liniuotes ir spalvotus pieštukus, kurių niekam niekada neprireikia. Visi kalba, kad vaiko suruošimas mokyklai kainuoja šimtus. Kur nekainuos: juk perkate šlamštą, kurio niekam nereikia, tik todėl, kad mokytoja atsiuntė tokį laišką, kur liepė pripirkti pieštukų. Pagal tą pačią logiką aš galiu jums atsiųsti laišką, kuriame jums bus nurodyta nusipirkti dešimt pakelių koldūnų. Ar klausysite manęs? Turbūt ne. Tai kodėl klausote kitų, kai jums liepia pirkti nereikalingus dalykus?
Kodėl klausote mamos arba uošvienės, kuri aiškina, kad stalas turi lūžti nuo valgių ir tortų? Ar jūs norite gyventi, kaip jūsų mama ar uošvienė, ar norite savo protu spręsti, ko reikia jums? Pagalvokite apie tai.
Daugelis juokiasi iš tų, kas nusiperka sporto klubo narystes sausio mėnesį visiems metams, nes „pasiryžta gyventi sveikiau”, ir paskui neina sportuoti (juos sporto klubai vadina „sponsoriais”), juokiasi, o paskui patys daro lygiai taip pat: eina ir perka metines narystes sausio mėnesį. Narystes, kuriomis niekada nesinaudos. Padėk jums Dieve, tokie, kaip jūs, remia mūsų ekonomiką.
Žmonės kalba apie tai, kad jie turi du diplomus ir vis tiek turi dirbti už minimumą, nes neturi jokios reikalingos profesijos, paskui pasigimdo vaiką, užaugina ir liepia jam eiti į universitetą, kad gautų diplomą. „Aš ėjau gauti diplomą, nes kvailai maniau, kad iš to bus nauda, tai eik ir tu, vaikeli, gauk diplomą, ir būsi durnas kaip ir aš, ir mes būsime durnių dinastija”.
Yra teisingai sakoma, kad turtingi ir sėkmingi žmonės darosi vis turtingesni ir sėkmingesni, o kvailiai toliau kvailėja ir jiems sekasi tik blogiau: kaskart vis toliau turi važinėti per miestą iš savo blogų butų į blogus darbus už blogą atlyginimą, kurį paskui išleis nereikalingam šlamštui, kurį perka todėl, kad tingi savo smegenimis sugalvoti, ko jiems iš tikrųjų reikia, ir ar verta deginti degalus ir dėvėti lizinginį automobilį ir patirti penkiasdešimties eurų išlaidas, kad sutaupytum penkis eurus nesąmonėms, kurių tau ir už dyką nereikia (aną savaitę jau rašiau, kad visus pinigus per metus išleidę kvailiai prieš Naujuosius metus prisiskolina dar pinigų, prisiperka petardų ir jas išpleškina, kad visi matytų ir girdėtų, kaip jie džiaugiasi savo gyvenimo pasirinkimais).
Ne kiekvienas gali būti gydytoju, rašytoju arba televizijos prodiuseriu, bet sustabdyti savo paties kvailą elgesį gali kiekvienas. Nebent, žinoma, norite būti tuo varguoliu, kuris grįžo iš išpardavimų, išleidęs visus pinigus, ir dabar skundžiasi, kad nebeturi pinigų, nes buvo išpardavimuose.