Įsivaizduokite judrią sankryžą, kurioje seniai neveikia šviesoforai, kelio ženklai apsilupę ir išvartyti, ženklinimo linijos ant sueižėjusio asfalto vos įžiūrimos, o eismas visiškai nesutrinka tik todėl, kad jį nuo pat ryto reguliuoja policijos pareigūnas. Staiga vakarop jis, pabambėjęs, kad niekas iš vairuotojų jo čia deramai negerbia, neužjaučia ir neatveža iš degalinės karštos kavos bei sumuštinių, nuleidžia dryžuotą lazdelę ir nueina namo. Panašiai tarpušvenčiu pasielgė JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo vizitą Irake teisindamas sprendimą išvesti pajėgas iš Sirijos pareiškęs, kad Jungtinės Valstijos atsisako pasaulio policininko vaidmens. Ir palikęs likimo valiai savo ištikimiausius sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose – kurdus.

Net jeigu „Islamo valstybė“ iš tikrųjų jau sutriuškinta, o amerikiečiams ten nelabai buvo ką veikti, nerimą kelia ne tiek pats pajėgų išvedimo iš Sirijos veiksmas, kiek tai, kaip jis buvo padarytas, bei jį lydėję D. Trumpo pasisakymai.

„Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję. Atvirai kalbant, tai absurdiška“, – sakė JAV prezidentas.

Ar tie „dauguma žmonių“ yra girdėję apie Baltijos šalis, Lenkiją ir Ukrainą? Ar mums jau reikia skubiai rengti JAV respublikonų rinkėjų apklausą, kiek procentų jų sugebėtų gaublyje rasti Lietuvą?

Kas gali užimti pasaulio policininko vietą jam išėjus namo? Pretendentai jau seniai laukia – Vladimiras Putinas neslepia noro reguliuoti eismą ne tik buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje, bet ir Afrikoje, o gruodžio pradžioje Rusijos tolimojo veikimo strateginiai bombonešiai Tu-160 buvo nuskridę į Venesuelą dalyvauti tenykščių oro pajėgų pratybose. Kinijos ambicijos kol kas kuklesnės – tik atsiriekti visą Aziją ir dalį Afrikos.

Ar Lietuva pajėgi bent jau racionaliai įvertinti, ką tokie pasaulio tvarkos pokyčiai reiškia mums ir kaip keičiasi mūsų saugumo situacija Jungtinėms Valstijoms vis giliau klimpstant į savo vidinius pasaulėžiūrinius karus bei užsisklendžiant nuo likusio pasaulio „Amerika pirmiausia“ ideologijoje?

Pirmiausiai nereikia kelti panikos ir džiuginti Kremliaus propagandininkų – JAV pasitraukia iš Sirijos, o ne Europos ir visų sąjungininkų įsipareigojimai NATO per naktį niekur nedingo. Tačiau reaguodami į amerikiečių nuostatą atsisakyti pasaulio policininko vaidmens, galime pasiruošti užpildyti jo vietą mūsų regione. Jei pasauliui reikia naujo policininko, juo privalo tapti Europa. Būtent apie tai Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas kalbėjo, siūlydami sukurti tikras Europos Sąjungos karines pajėgas.

„Turime apsisaugoti nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų“, – sakė E. Macronas radijui „Europe 1“, o žiniasklaida kaip mat tai nusigriebė, neva Prancūzijos prezidentas ragina kurti bendrą Europos kariuomenę gintis nuo JAV. Euroskeptikams ir Amerikos nekentėjams tai suteikė daug džiaugsmo, bet iš tikrųjų E. Macronas kalbėjo ne apie kažkokį kariavimą su Jungtinėmis Valstijomis, o apie Europos priklausomybės nuo JAV mažinimą saugumo srityje.

Pasak E. Macrono, esant padėčiai, „kai Rusija, kuri yra prie mūsų sienų, pademonstravo galinti būti grėsmė, mums reikia Europos, kuri geriau ginasi pati, o ne tiesiog yra priklausoma nuo Jungtinių Valstijų“.

Labai pasistengusi ES turėtų pakankamai išteklių sukurti karines pajėgas, prieš kurias Rusija su savo „analogų pasaulyje neturinčiomis“ XX a. vidurio technologijomis, atrodytų kaip kažkada europiečių atrastų egzotiškų salų čiabuviai su savo akmeniniais kirvukais prieš muškietas. Vienintelis klausimas – europiečių politinės valios stygius, sąlygotas dar nuo Šaltojo karo laikų Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos remiamo pacifizmo ir tolimosios dešinės euroskepticizmo.

Lietuva čia drąsiai gali imtis lyderystės, nes bendrijoje esame patys didžiausi eurooptimistai – naujausio „Eurobarometro“ visuomenės nuomonės tyrimo metu teigiamos nuomonės apie ES buvo 92 proc. lietuvių, neigiamos – vos 7 proc., o mūsų skiriama krašto apsaugai BVP dalis pagaliau siekia bent jau NATO sutarties nustatytą minimumą.