Keliant viešai neminimo gėrimo taurę ir po baltos mišrainės dubenėlį šakute gainiojant lenkišką bulvę, prancūzišką majonezą ir turkiškus žirnelius galima užduoti klausimus, kurie kaupėsi ne vieną mėnesį.

Įsivaizduokime, kad sėdime prie stalo su valdžios vyrais šalia jaukiai spragsinčio židinio, kuris kūrenamas pigiomis malkomis. Tikėkime, kad sumažintas PVM neliks tik miškininkų ir prekybininkų kišenėse. Artėja stebuklų metas ir pats laikas užsiimti burtais bei prašyti atsakymų į rūpimus klausimu.

Pirmas klausimas, kaip gyvensime. Vieni valstybės vyrai dalina pinigus kairėn dešinėn (milijardas milijonui skamba išdidžiai). Žmonėms gyvenimas, kad ir nelabai ženkliai, bet pagerės. Vaiko pinigai, kiek pakeista atlyginimų sistema, dėl ko algos truputi padidės, visa tai liks mūsų kišenėse. Tačiau tai labai matyta ir girdėta. Iki krizės Vyriausybė taip pat garsėjo plačiais mostais. Vien milžiniškos motinystės išmokos vertos atskiro epo. Tiesa, po to buvo kritimas, visko, kas tik įmanoma, mažinimas ir baudžiamosios bylos dideles išmokas gaunančioms mamoms. Apie artėjančią krizę jau kalba ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Man, kaip eiliniam piliečiui, tiesiog smalsu – kaip elgsimės, kokius sektorius ir kiek kirpsime, kai šviesi augančios ekonomikos padangė pradės niauktis. Kritimą į dugną be parašiuto jau praėjome. Koks planas ir konkretūs veiksmai prieš sekančius išbandymus, nes atsargos, kurios galėjo būti kaupiamos ar skiriamos struktūrinėms reformoms, sėkmingai išdalintos.

Norėčiau, kaip mokesčių mokėtojas, iš kurio kišenės vyksta šie pokyčiai, žinoti, kas bus, kada bus, kiek kainuos, kokią naudą atneš, kas sukūrė planą (kad būtų galima paklausti kodėl).

Verčiame sekantį lapą ir sekantį patiekalą. Vis žadama Valstybės tarnybos reforma, šimtai ar tūkstančiai valdininkų vaikšto su atleidimo lapeliais kišenėje, tačiau reikalai nenujuda toliau pranešimų spaudai. Norėčiau, kaip mokesčių mokėtojas, iš kurio kišenės vyksta šie pokyčiai, žinoti, kas bus, kada bus, kiek kainuos, kokią naudą atneš, kas sukūrė planą (kad būtų galima paklausti kodėl).

Žvelgiant iš kitos barikadų pusės – kada pagaliau bus aišku kur ir kaip valstybiniame sektoriuje galima planuoti karjerą. Kokie atlyginimai numatomi ir kaip augs uždarbis žmogui kylant karjeros laiptais ir kaupiant stažą. Ar ir toliau priklausysime nuo priedų ir koeficientų, kuriuos skirsto tiesioginis viršininkas, ar pagaliau atsiras aiški ir suprantama sistema?

Žemės ūkio ministeriją ir krūvą lydinčių organizacijų bei tarnybų kels į Kauną ar kitus miestus. Tai pokyčiai daugiau kaip tūkstančio žmonių gyvenimuose ir jų šeimose. Žadama, kad į kitą miestą keliauti sutikę valdininkai bus pamaloninti įvairiomis privilegijomis ir gerovėmis. Jiems bus pritaikyti atskiri traukinių maršrutai, kelionės laikas bus įskaičiuotas į darbo laiką. Kuo man, kaip mokesčių mokėtojui, atsipirks toks perkėlimas ir tokios lengvatos, kodėl aš turiu mokėti už darbuotojų keliones ir kam tai bus naudinga. Atsakymo reikia skaičiais, ne bendromis frazėmis.

Jei jau prakalbome apie pinigus, išgerkime gurkšnelį arbatos ir tęskime diskusiją. Dėl mažų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų praradome 500 mln. eurų ES paramos, ūkininkai susiduria su bėdomis derėdamiesi dėl didesnių išmokų, nes mes patys metų metais teikėme iškreiptą statistiką ir įrodinėjome, jog esame pigi šalis. Kovojame su kainomis, tačiau staiga paaiškėja, kad energetiniai ištekliai stipriai brangs. Kiek dar tokių bombų yra ir bus ir kiek tai mums kainuos bei kas daroma, kad to išvengtume.

Laužiame lenkišką plotkelę (lietuviškų kepti neapsimoka, per mažai burnų) ir kalbame toliau, apie bažnytkaimius.

Laužiame lenkišką plotkelę (lietuviškų kepti neapsimoka, per mažai burnų) ir kalbame toliau, apie bažnytkaimius.

Giriamės, kad keliame ir gaiviname kaimą, tačiau po atlyginimų ir išmokų pokyčių aiškiai matome, kad didžiausią naudą reformose gavo būtent didmiesčiai. Čia atlyginimai didžiausi ir jie dar didės, stimulų likti ir dirbti kaime už niekaip iki orios nepadidinamą biudžetinės įstaigos darbuotojo algą norinčių vis mažiau. Tai klaida, ar provincija ir toliau bus palikta savieigai su vis augančia emigracija ne tik į užsienį, bet ir į didmiesčius, kai atskiri regionai tampa praktiškai negyvenamais?

Nespėjome pakeisti vienų mokesčių, kai jau prakalbta apie naujus. Kaip Lietuvos respublikos pilietis, mėginantis planuoti savo gyvenimą, norėčiau aiškaus ir konkretaus atsakymo, ar automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiai bus ir jei bus, kokio dydžio. Kokie dar mokestiniai pokyčiai planuojami. Niekas nenori sulaukti paskutinės nakties siurprizo.

Ar kada nors mūsų mokestinė sistema, kaip žadama, pagaliau taps tokia, kad individualios veiklos ar mažos įmonės apskaitą galės vesti bent vidutinis lietuvis su vidutiniu nespecializuotu aukštuoju išsilavinimu?

Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.