Tai, kas vadinama premjero komunikacijos klaidomis ir nusišnekėjimais, galėjo ne tik pakenkti, bet ir pasitarnauti jo įvaizdžiui.

Aštri ir kartais socialiai nejautri S. Skvernelio retorika, buvusios švietimo ir mokslo ministrės nepateisinama laikysena, streikuojantys mokytojai ir juos palaikančiųjų protestai pakreipė dalies visuomenės nuotaikas premjero nenaudai. Tai liudija kad ir naujausi „Lietuvos ryto” užsakytos „Vilmorus” apklausos duomenys.

Premjero kalbos apie Kremliaus ir konservatorių bendras pastangas sukelti krizę Lietuvoje ir kreipimasis į Valstybės saugmo departamenta daug ką papiktino ir prajuokino. Tačiau tie, kurie garsiai piktinasi ir juokiasi, nėra ir niekad nebuvo S. Skvernelį prezidento poste matyti labiausiai norintys Lietuvos rinkėjai.
Vladimiras Laučius
Apie tai, kad „premjero žvaigždė gęsta”, žiniasklaida paskelbė dar spalio mėnesį. Dabar daug kas sako, jog tos žvaigždės visai nebėra ir S. Skvernelis į prezidentus nebekandidatuos.

Gal iš tiesų nekandidatuos, ir tai gali lemti įvairios priežastys. Tačiau kol kas nėra pagrindo teigti, jog nekandidatuos tik todėl, kad jo politinė žvaigždė prigeso arba išnyko dėl padarytų klaidų ir rinkėjų pasitikėjimo nuosmukio.

Mokytojų ir jų reikalavimams pritariančių žmonių protestai sudaro neigiamą emocinį foną, bet juk emocinio negatyvo bangos visada praeina ir užsimiršta. Iki prezidento rinkimų dar beveik pusė metų, o pastarųjų savaičių nuotaikas jau po mėnesio pakeis kitos nuotaikos. Šių dienų politika negyvena ilgai trunkančiomis vidutinio dramatizmo istorijomis: žmonėms jos paprasčiausiai pabosta.

Premjero kalbos apie Kremliaus ir konservatorių bendras pastangas sukelti krizę Lietuvoje ir kreipimasis į Valstybės saugmo departamenta daug ką papiktino ir prajuokino. Tačiau tie, kurie garsiai piktinasi ir juokiasi, nėra ir niekad nebuvo S. Skvernelį prezidento poste matyti labiausiai norintys Lietuvos rinkėjai.

S. Skvernelio žodžiai apie Kremlių ir konservatorius skirti ne tam, kad parodytų jo politinę nuovoką, o tam, kad pasiektų tikslinę auditorija – žmones, kurie galėtų už jį balsuoti. Pasiekti savo auditoriją žiniasklaidos nemėgstamos valdančiosios partijos kandidatui tikrai nelengva: žiniasklaida nenusiteikusi jam padėti ir juolab – siųsti rinkimines žinutes.
Vladimiras Laučius
Aurimo Perednio vedamoje „Žinių radijo” laidoje Kęstutis Girnius pasakė, kad premjeras nusišnekėjo. Tada pridūrė: „Dar labiau nusišnekėjo, kai pakartojo. Apsikvailino ir dar kartą užtikrino, kad nekandidatuos į prezidentus.” A. Perednis iškart sureagavo: „O aš manau, kad kandidatuos”. Ir aš manau, kad greičiausiai kandidatuos.

Manyti, kad premjeras nekandidatuos, nes „nusišnekėjo” ir „apsikvailino”, galima nebent remiantis asmeninio vertinimo projekcija į potencialius S. Skvernelio rinkėjus ir nesigilinant į jo žodžių paskirtį. S. Skvernelio žodžiai apie Kremlių ir konservatorius skirti ne tam, kad parodytų jo politinę nuovoką, o tam, kad pasiektų tikslinę auditorija – žmones, kurie galėtų už jį balsuoti.

S. Skverneliui reikia poliarizuoti visuomenės nuotaikas perduodant svarbią žinią, kad jis – vienintelė stipri alternatyva konservatorių „prezidentams”. Kaip tai padaryti? Jei suformuluos „nenusišnekėjęs”, žiniasklaida beveik nesureaguos. Nusišnekėjo – ir pasiekė savo tikslo: žinia nuėjo per visą Lietuvą ir sklandė kelias dienas.
Vladimiras Laučius
Pasiekti savo auditoriją žiniasklaidos nemėgstamos valdančiosios partijos kandidatui tikrai nelengva: žiniasklaida nenusiteikusi jam padėti ir juolab – siųsti rinkimines žinutes.

Bene veiksmingiausia „valstiečių” žinia, kaip ir per Seimo rinkimų antrąjį turą, yra ta, kad žmonėms teks rinktis tarp daugeliui nepatinkančių konservatorių remiamo kandidato (ar kandidatų) ir stipriausios alternatyvos.

Ingrida Šimonytė – konservatorių kandidatė; Gitanas Nausėda – konservatoriams priimtinas kandidatas: jų paramos galimybė G. Nausėdai viešai svarstyta.

S. Skverneliui reikia poliarizuoti visuomenės nuotaikas perduodant svarbią žinią, kad jis – vienintelė stipri alternatyva konservatorių „prezidentams”. Kaip tai padaryti? Jei suformuluos „nenusišnekėjęs”, žiniasklaida beveik nesureaguos. Nusišnekėjo – ir pasiekė savo tikslo: žinia nuėjo per visą Lietuvą ir sklandė kelias dienas.

Manipuliuoti galima ne tik visuomenės nuotaikomis, bet ir žiniasklaidos, laukiančios progų įkąsti nusišnekantiems politikams, lengvai prognozuojamomis reakcijomis. Kad ir kaip būtų juokinga, premjeras pasidarė politinę reklamą nusišnekėjimus demaskuoti trokštančių žurnalistų ir apžvalgininkų pastangomis.

Nuo rudens vidurio dažnai sakoma, kad S. Skvernelis nesiryš dalyvauti prezidento rinkimuose, matydamas žemus savo reitingus ir per didelį atotrūkį nuo dviejų populiariausių kandidatų – G. Nausėdos ir I. Šimonytės.

Tačiau apie savo kandidatavimą premjeras dar nepaskelbė, o I. Šimonytės reitingai, kol ji buvo neapsisprendusi, nepranoko šiuo metu žinomo S. Skvernelio rinkėjų nuošimčio. Labai tikėtina, kad premjero sutikimas kandidatuoti kaip „valstiečių” remiamam kandidatui automatiškai išaugins jo rėmėjų skaičių.

Per visuomenės apklausas tarp galimų kandidatų į prezidentus vis dar minimas populiarusis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Tačiau jis beveik garantuotai nedalyvaus rinkimuose. Kam atiteks jo balsai ir tikėtina vieša parama? Tik nesakykit, kad I. Šimonytei arba G. Nausėdai. Taigi S. Skvernelio reitingai turi didžiulį potencialą augti.

Kokį matome vaizdą? Viešai skelbiami apklausų rezultatai – tai atsakymai į atvirą klausimą apie kandidatus. Bet yra ir neskelbiami uždaro klausimo rezultatai. Šaltinių, kurių čia neįvardysiu, duomenimis, už G. Nausėda – 20,6 proc., I. Šimonytę – 19,8 proc., S. Skvernelį – 11,8 proc., V. Matijošaitį – 8,5 proc.

Pridėkime didžiąją dalį V. Matijošaičio balsų prie S. Skvernelio, ir pamatysime, kad intrigą žada ne tik antrasis, bet ir pirmasis prezidento rinkimų turas.