Naujosios technologijos ne tik leidžia efektyviai organizuoti miesto valdymą, tačiau taip pat atveria naujas galimybes sveikatos, švietimo, transporto, energetikos ir kituose sektoriuose.

Rugpjūtį teko susitikti su skaitmenizacijos reitingų viršūnėse pasaulyje esančio Seulo meru. Miestas jau testuoja pilotinius blokų grandinės technologijų projektus. Pavyzdžiui, organizuoti balsavimo procesus, kad galėtų juos stebėti realiu laiku, ar automobilių registraciją, kad pardavėjams ir pirkėjams nereikėtų tarpininko pardavimo procese.

Kol kas Vilnius net nepatenka į Europos inovatyvių miestų dešimtuką, kur jau yra Atėnai, Aarhus, Hamburgas, kiti. Atėnai dėl modernios Skaitmeninio miesto Tarybos, sujungusios verslą, švietimą ir nevyriausybinį sektorių ir dėl kitų modernių sprendimų bei idėjų šiemet pelnė inovatyviausio Europos miesto titulą (iCapital).

Vilnius turi potencialą būti pavyzdiniu tvarumo ir darnios plėtros pavyzdžiu, kuriame suderinamos inovacijos, technologinė pažanga ir natūrali gamta. Vis dėlto, tam būtina ilgalaikė strateginė vizija.

Dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir blokų grandinės technologijos yra ne tik populiarūs ir madingi žodžiai. Šių technologijų simbiozė yra pagrindas kuriant inovatyvų, atvirą, švarų, saugų ir patogų, o visų svarbiausia, išmanųjį miestą.

Miesto valdymas

Kriptografija ir decentralizacijos principai, kuriais paremtos blokų grandinės technologijos, leidžia efektyviau ir skaidriau valdyti savivaldybės dokumentus, atverti nuasmenintus didžiuosius duomenis, užtikrinti saugumą, pasiekiamumo bei apsikeitimo greitį bei taupyti lėšas.

Vienas iš pavyzdžių yra Nacionalinė Kanados tyrimų taryba, kuri testuoja Ethereum blokų grandinės platformos panaudojimą Pramonės tyrimų paramos programos skirstomų lėšų skelbimui realiu laiku. Tokia sistema ne tik efektyvina iki šiol taikytus paramos stebėsenos principus, tačiau taupo institucijų laiką ir maksimaliai eliminuoja galimą korupciją skirstant programos lėšas.
Į miesto infrastruktūrą integruoti daiktų interneto sprendimai apjungti blokų grandinės technologijos įgalina dirbtinį intelektą priimti momentinius sprendimus, galinčius iš esmės pagerinti eismo sąlygas.
Antanas Guoga

Blokų grandinės technologijos testuojamos ir Lietuvoje, Blockchain Centre Vilnius partnerių Debitum Network komanda jau ruošė neformalaus ugdymo registro koncepciją, leidžiančią skaidriai vykdyti vaikų registraciją į neformalaus ugdymo būrelius ir, stebint duomenis realiu laiku, užtikrinti, kad nėra vykdomos fiktyvios registracijos, užtikrinant efektyvų neformalaus ugdymo krepšelio lėšų valdymą.

Švietimo sektoriuje blokų grandinės technologijos supaprastintų pažymių, įrašų, diplomų ir panašių duomenų registravimą, išdavimą, padidintų skaidrumą, sumažintų administracinę naštą bei taupytų lėšas.

Savivaldybės administracijos, savivaldybės įmonių bei pavaldžių institucijų bylų ir duomenų judėjimo apjungimas naudojant blokų grandinės technologijas pagerintų institucijų sąveikavimą, padidintų procesų viešumą, saugumą ir skaidrumą bei užtikrintų duomenų dalijimąsi realiu laiku.

Aplinkos kokybė

Daiktų internetas apjungia tūkstančius į miesto infrastruktūrą integruotų sensorių, daviklių bei duomenų agregatorių, jų pateikiami duomenys yra analizuojami dirbtinio intelekto, kuris pateikia rekomendacijas ar iškart inicijuoja reakcines priemones.

Barselonoje integruota išmanioji atliekų surinkimo sistema sensorių pagalba įvertina konteineriuose esančių šiukšlių svorį, realiu laiku pateikia duomenis į debesų kompiuterijos platformą ir parenka optimaliausią maršrutą sunkiasvoriui atliekų surinkimo transportui, tokiu būdu iki 30% sumažinant kelionių skaičių, oro ir garso taršą miegamuosiuose rajonuose, o atliekas tvarkančioms įmonėms sutaupant laiko ir pinigų.

Išmaniąją atliekų surinkimo sistemą galėtų papildyti kvapų atpažinimo davikliai, o sistemų mokymosi algoritmai ilgainiui suformuotų optimaliausius sunkiasvorio atliekų surinkimo transporto maršrutus.

Kartu su išmaniuoju gatvių apšvietimu įrengti temperatūros, oro taršos, kelio dangos drėgmės bei kitų rodiklių jutikliai leistų identifikuoti rizikos zonas, praneštų apie kritines situacijas bei rekomenduotų reakcinius veiksmus, o ilgalaikių stebėjimų duomenys leistų efektyviau planuoti transporto srautus bei miesto plėtrą.

Transportas, energetika ir infrastruktūra

Dėl mieste susidarančių spūsčių vilniečiai praranda ne tik brangias valandas laiko, tačiau dėl per didelės oro taršos kenčia jų sveikata, o garso tarša gali padidinti net ir infarkto riziką. Į miesto infrastruktūrą integruoti daiktų interneto sprendimai apjungti blokų grandinės technologijos įgalina dirbtinį intelektą priimti momentinius sprendimus, galinčius iš esmės pagerinti eismo sąlygas.

Kartu su LED gatvių apšvietimo stulpais ir šviesoforais montuojama eismo srautų stebėsenos, garso ir vaizdo atpažinimo įranga susieta blokų grandinės technologija įgalina dirbtinį intelektą kontroliuoti eismo srautus, piko valandomis sukurti žaliąsias eismo bangas, pagreitinti viešąjį transportą ir palengvinti miestiečių susisiekimą.

Garso ir vaizdo atpažinimo įranga gali atpažinti ir automatiškai informuoti atsakingas institucijas apie kilusį eismo įvykį. Technologijų pagalba automatiškai nustatomas rizikos lygis ir pateikiamos rekomendacijos, kokių priemonių reikėtų imtis (pavyzdžiui, ar į avarijos vietą būtina iškviesti gaisrininkus).

Išmaniosios energetikos sprendimai ir apskaitos sistemos paremtos blokų grandinės technologijomis įgalintų miestiečius ne tik sau patiems pasigaminti elektros energijos, išnaudojant daugiabučių stogus saulės elektrinėms, bet ir leistų prekiauti pertekline elektra su kaimynais.

Tai tik keletas inovacijų krypčių miestui, kurios iš pagrindų gali pakeisti tiek miesto valdymą, tiek kasdienį didmiesčio pulsą.

Mano išvardinti atvejai visa apimtimi arba dalinai įdiegti Europos ir pasaulio miestuose, bet praktiškai niekur – kompleksiškai. Vilnius galėtų tapti pavyzdžiu. Reikalinga ilgalaikė inovacijų strategija.