Kitaip tariant, svarbus klausimas - kaip laisvai ir patogiai judėti, išlieka. Kokie sprendimai? Matyt vėl teks pasimokyti iš estų. Vėl vytis kitus, o ne būti priekyje patiems.

Kaip žinote, Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Estijos Vyriausybė nuo šių metų vidurio paskelbė, kad ir 7 regionuose iš 11 įveda nemokamą tarpmiestinį susisiekimą.

Kai klausiau Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrės Kadri Simson, koks tokio sprendimo tikslas, ji atsakė, kad Estijoje daugelis viešųjų paslaugų koncentruojasi didesniuose miesteliuose, darbo vietos taip pat kuriasi regionų centruose. Todėl galimybė naudotis nemokamu tarpmiestiniu susisiekimu leidžia gyventojams gyventi miesteliuose ir atvykti į darbą regionų centruose. Tai skatina gyventojus naudotis viešuoju transportu vietoj to, kad pirktų automobilį. Natūralu, kartu mažėja tarša ir spūstys. Logiška.

Estijos ministrė tuomet nuoširdžiai ir išdidžiai pridūrė, kad Estija yra ne tik informacinių inovacijų lyderė pasaulyje, bet bus ir pirmoji šalis pasaulyje, kur susisiekimas bus nemokamas.

Gali būti, kad estai žengs dar vieną žingsnį į priekį ir papildys šalies Konstituciją, kad judėjimas yra pamatinė vertybė ir garantuota teisė. Tokį pavyzdį iš estų galėtų imti Lietuvos Vyriausybė ir mūsų miestai.

Ką sprendžia nemokamas viešasis transportas? Į šiuos klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė:

Pirma. Tai galimybė sumažinti spūstis miesto centre ir sutaupyti daug mūsų brangaus laiko. Taline, įvedus nemokamą viešąjį transportą ir nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles prie įvažiavimo į miestą, transporto srautai centre sumažėjo net 6 proc. Panašus efektas ir kituose miestuose, kurie turi nemokamą viešąjį transportą Prancūzijoje, Lenkijoje, Švedijoje ar Čekijoje.

Antra. Mažesnė oro tarša ir triukšmas, kartu taupomos valstybės lėšos. Tikriausiai girdėjote Aplinkos ministerijos pareiškimą: jei Lietuva iki 2030 m. nesumažins CO2 dujų išmetimo į atmosferą, gresia maždaug 180 mln. Eur baudos.

Trečia. Socialinės atskirties mažinimas ir galimybė rinktis darbo vietą ne tik šalia namų, bet visame mieste. Gerai žinome, kad nedidelius atlyginimus gaunantiems vilniečiams mokėti 26 eurus už nuolatinį viešojo transporto bilietą darbo dienomis yra brangu - tai sudaro apie 10 proc. pajamų. Ir šis bilietas negalioja savaitgaliais, todėl vilniečiai rečiau atvyksta į miesto centrą. Tai liečia ir senjorų integraciją bei laisvę keliauti po miestą, lankytis renginiuose ir daugiau bendrauti. Kaip žinote, daugelio ES šalių senjorai viešuoju transportu naudojasi nemokamai, o ir jų pensijos ženkliai didesnės nei Lietuvoje.

Daugelis mokytojų ar medicinos darbuotojų, kuriems asmeninis automobilis nėra darbo priemonė, mielai pasirinktų kelionėms viešąjį transportą ir taip netiesiogiai padidėtų atlyginimai. Vilnietis, kuris naudotųsi nemokamu viešuoju transportu, per metus sutaupytų apie 350 eurų ir galėtų šiuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms.

Klausimas: kiek tai kainuos ir kaip kompensuoti praradimus iš bilietų pardavimo? Talino pavyzdys tinka ir šiuo atveju. Vilniuje subsidijuojama apie 60 proc. viešojo transporto, likusi 40 proc. suma surenkama iš bilietų pardavimo. Taigi reikėtų apie 25-28 mln. eurų papildomų dotacijų.

Pirma. Kadangi Aplinkos ministerija planuoja skirti išmokas gyventojams, kurios skatintų atsisakyti asmeninio automobilio ir taip pasiekti valstybės įsipareigojimą dėl CO2 dujų išmetimo sumažinimo, gal vertėtų jas nukreipti į nemokamą viešąjį transportą, ir tai turėtų didesnį ir ilgalaikį poveikį. Panašiai planuoja daryti Vokietijos vyriausybė.

Antra. Nemokamu viešuoju transportu Vilniuje galėtų naudotis tik registruoti gyventojai, o kaip skelbia Finansų ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, sostinėje gyvena apie 60 000 žmonių, kurie nedeklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Jeigu bent pusė šių gyventojų deklaruotų savo gyvenamąją vietą Vilniuje, miesto biudžetas padidėtų 21 mln. Eur dėl didesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo.

Miestas kai kurių sričių darbuotojams ketina padidinti atlyginimus 100 eurų ir tam kasmet biudžete reikės rasti apie 5-9 mln. eurų. Nuo šios sumos sumokėjus mokesčius, darbuotojai gaus beveik tiek, kiek kainuoja transporto bilietas.

“Civitta” ekspertai skaičiuoja, kad transporto spūstis sumažinus 6 proc., žmonės sutaupys apie 34 mln. Eur kasmet, o nauda įvedus nemokamą viešąjį transportą yra du kartus didesnė, nei papildomas lėšų poreikis.

Taigi, skaičiai akivaizdžiai parodo, kad nemokamą viešąjį transportą galime turėti nenuskriaudžiant nei gyventojų, nei miesto biudžeto, o priėmus teisingus sprendimus.

Vilniuje nemokamas viešasis transportas vilniečiams 2020 metais. Realu? Manau, kad taip.

Nemokamas viešasis transportas

Nemokamas viešasis transportas