Premjerė Theresea May parvežė iš Briuselio ilgai lauktą susitarimą dėl išstojimo sąlygų. Jos kabinetas po penkių valandų įtikinėjimo sutiko jį patvirtinti ir teikti parlamentui. Kitą dieną keturi ministrai atsistatydino.

Prieš savaitę atsistatydinęs transporto ministras Josephas Johnsonas kviečia rengti antrą referendumą. Jo brolis Borisas pasitraukė iš užsienio reikalų ministro posto anksčiau, skelbdamas, jog premjerės planas paverčia Jungtinę Karalystę Europos Sąjungos kolonija.

Lapkričio pabaigoje susitarimo planą turi patvirtinti 27 ES valstybės. Pasak nutekėjusios informacijos, tekstą rašė Briuselis. Todėl problemų dėl patvirtinimo neturėtų kilti.
JK gresia pasitraukimas be susitarimo, o šito nenori nė viena parlamentinė partija. Sveikatos ir socialinių reikalų sekretorius Mattas Hancockas viešai sako, jog tokiu atveju negarantuoja, jog nebus mirčių dėl sveikatos apsaugos sistemos sutrikimų. Šalis atsidurtų izoliacijoje, be daugybės reikalingų sutarčių, kilę ekonominiai sunkumai sukeltų politinę griūtį.
Ramūnas Bogdanas

Keturios galimybės

Gruodį dėl išstojimo sąlygų turės balsuoti JK parlamentas. „Financial Times“ išskaičiavo keturias galimas baigtis:


1) T. May laimi balsavimą parlamente;
2) JK pasitraukia iš ES be sutarties;
3) JK siekia naujų derybų;
4) JK rengia antrą referendumą.

1) Pasiektas kompromisinis susitarimas su ES netenkina nei euroskeptikų, nei eurošalininkų. Jau dabar dalis konservatorių – kieto Brexito šalininkų parlamente kalba apie balsavimą dėl nepasitikėjimo premjere kaip partijos lydere.

Tai panašiau į tuščią pozą, ne į rimtą grasinimą nes mažumos vyriausybę turintiems konservatoriams lyderio perrinkimas tokiu momentu - per didelė prabanga.

Siaučiant Brexito vėtrai, vargu ar leiboristams palanku dabar naudotis proga ir iš opozicijos suolų šturmuoti valdžios viršūnę.

Dauguma analitikų ir politikų laikosi nuomonės, kad gruodį susitarimas nebus patvirtintas, nes tam nepritars dalis konservatorių, prieš bus mažosios partijos ir dauguma leiboristų. Naujoms deryboms pasirengti ir jas baigti iki kovo 29 d. būtų neįmanoma. Todėl gali įvykti kitas neįmanomas dalykas ir T. May planas bus patvirtintas, nors dauguma yra prieš jį.
Pakartotinis balsavimas nėra paprasta išeitis. Jis dar labiau pagilintų susipriešinimą visuomenėje, kurį įskėlė pirmas referendumas. Be to, sustiprėtų nepasitikėjimas partijomis, jei visuomenei taps akivaizdu, jog pirmas referendumas buvo daugiau politinis žaidimas dėl galių.
Ramūnas Bogdanas

2) Tačiau tada JK gresia pasitraukimas be susitarimo, o šito nenori nė viena parlamentinė partija. Sveikatos ir socialinių reikalų sekretorius Mattas Hancockas viešai sako, jog tokiu atveju negarantuoja, jog nebus mirčių dėl sveikatos apsaugos sistemos sutrikimų.

Šalis atsidurtų izoliacijoje, be daugybės reikalingų sutarčių, kilę ekonominiai sunkumai sukeltų politinę griūtį. Į T. May nuolatinius pareiškimus, jog geriau jokio susitarimo, negu blogas susitarimas, niekas iš reikalą suprantančių ir sprendimus priimančių žmonių niekada rimtai nežiūrėjo.

3) Trečia galimybė neatrodo reali. Angela Merkel labai aiškiai pasakė, jog derybos baigtos. Reikia labai svarios priežasties, kad būtų atšaukta tai, dėl ko šiaip ne taip susitarta per 2,5 metų po referendumo.

4) Paskutinė apklausa rodo, jog dabar 54 proc. britų yra už „likti ES“. Referendume tokių buvo 48 proc. Balandį pradėta kampanija „Žmonių balsas“, reikalaujanti antro referendumo, sugebėjo sukviesti į demonstracijas Londone spalio 20 d. net 700 000 žmonių.

Pakartotinis balsavimas nėra paprasta išeitis. Jis dar labiau pagilintų susipriešinimą visuomenėje, kurį įskėlė pirmas referendumas.

Be to, sustiprėtų nepasitikėjimas partijomis, jei visuomenei taps akivaizdu, jog pirmas referendumas buvo daugiau politinis žaidimas dėl galių. Iki antro balsavimo gali atvesti tik dar labiau besiplečianti valdymo krizė, kai kitos išeities neliks.

Įtakos gali turėti ir pradedantis ryškėti Rusijos kišimasis į vykusį referendumą, kuris leis užtušuoti britų politikų atsakomybę dėl pradėtos avantiūros.

Greitai matysime, ką atneš ši vėtra. Jos pasekmės įtakos gyvenimą Jungtinėje Karalystėje ilgiems metams.

Rusija padėjo įpūsti?

Nors rinkimų komisija po Brexito kėlė klausimus dėl neteisėto lėšų pereikvojimo, ilgą laiką nieko nevyko. Kalba ėjo apie milijonieriaus Arrono Bankso paaukotus 8 mln. svarų išstojimo iš ES kampanijai. Tai yra didžiausia suma Didžiosios Britanijos istorijoje, kada nors paaukota politinei kampanijai.

Aiškintis dėl neleistinos įtakos balsavimo rezultatams dvejus metus nenorėjo nei valdžioje esantys, nei opozicija.

Net BBC tylėjo, apeidamas šią temą. Tyla pratrūko, kai žurnalistė, padėjusi A. Banksu parašyti knygą „Blogieji Brexito berniukai“, paviešino milijonieriaus susirašinėjimus, rodančius įtartinas jo sąsajas su Rusija.

Spalio mėnesį Nacionalinė kriminalinių tyrimų tarnyba pradėjo du tyrimus. Vienas yra dėl paslaugų pirkimo iš „Cambridge Analytica“, jų nedeklaravus. Tai ta pati kompanija, kuri neteisėtai pardavė duomenis Donaldo Trumpo rinkimų štabui. Dabar aiškėja, kad Lietuvoje jų paslaugomis naudojosi Liberalų Sąjūdis, stumdamas Remigijų Šimašių į Vilniaus merus.

Antras
Tyrimas yra dėl to, ar tikrai pats A. Banksas aukojo savo pinigus. Nors milijonierius teigia turintis 250 mln., jo finansines ataskaitas peržvelgę žurnalistai galvoja, kad jo turtas daug mažesnis. Tad iš kur toks dosnumas?
Ramūnas Bogdanas

Tai, kad jo žmona yra Rusijos pilietė, dar nieko nereiškia, bet įdomesnė detalė yra siūlymai iš Rusijos A. Banksui įsigyti šešias aukso versloves Sibire, pateikti Brexito kampanijos metu.

Nors pats sakėsi Rusijos ambasadorių Londone matęs du kartus, jau nustatyta 11 jų susitikimų.

Kitas neaiškus turtuolis, įsivėlęs į Brexito rėmimą, yra Christoferis Chandleris. Šis milijardierius dalį savo turto yra susikrovęs dėka investicijų Rusijoje. Jis yra pagrindinis analitinio centro „Legatum Institute“ finansinis rėmėjas.

JK parlamente per klausymus paviešinta informacija, jog šis asmuo nuo 2002 m. yra stebimas Prancūzijos žvalgybos, kuri, padedama kolegų amerikiečių ir britų, yra nustačiusi jo ryšius su Rusijos specialiomis tarnybomis. „Legatum Institute“ rengė pranešimus ir siūlymus pagrindiniams Brexito veikėjams, įskaitant B. Johnsoną.

Jei paaiškėtų, kad iš šalies buvo bandoma pakeisti Jungtinės Karalystės istoriją, skatinant euroskeptines nuotaikas ir finansuojant išstojimo šalininkus, kils rimtas klausimas, ar įvykęs referendumas yra karalystės piliečių valia, ar jais manipuliuota siekiant priešiškų kitos valstybės tikslų. Apie tai kalba neseniai Londono gatvėse pasirodę ironiški plakatai, dėkojantys Vladimirui Putinui už Brexitą.