Kodėl brangsta?

Didmeninėje rinkoje elektros kaina šiemet yra net trečdaliu didesnė nei 2017 metais. Mums, paprastiems elektros vartotojams, kurie elektrą naudojame blynams kepti, pakrauti mobiliuosius, šildyti namus ar kitoms buitinėms reikmėms, šis didmeninės elektros kainos augimas ateis su tam tikru pavėlavimu. Todėl jau garantuotai aišku, kad 2019 m. gausime didesnes sąskaitas už elektrą.

Yra net keletas objektyvių priežasčių, kurios sukrito vienu metu ir išaugino didmeninę elektros kainą. Kad viskas būtų aišku ir be profesinių „burtažodžių“, išdėstysiu papunkčiui.

1. Ekonominio pakilimo metais visuomet visos kainos lipa aukštyn. Mes jau kurį laiką matome ekonomikos augimą mūsų regione. Elektros kainų – taip pat. Ir nieko čia nepadarysi. Tokie ekonomikos dėsniai.

2. Apyvartinių taršos leidimų kainos ūgtelėjimas. Šis kilimas juda drauge su taršos mažinimo Europos Sąjungoje procesais. Vykdoma reforma, kuri turėtų pilnai pradėti veikti po trijų metų. Prognozuojama, kad šiemetinis kainų už apyvartinius taršos leidimus pakilimas 40 procentų yra tik pradžia. Specialistai sako, kad iki 2022 m. leidimų kaina gali pakilti net iki 4 kartų. Aišku, kol kas guodžia faktas, kad dalį šių leidimų Lietuvos elektros gamybos įmonės gauna nemokamai tam, kad investuotų į elektros sektoriaus modernizavimą. Bet nemokami „pietūs“ nesitęs amžinai.

3. Kyla energetinių išteklių kainos. Nafta pabrango dvigubai. Anglies kaina išaugo 70 procentų. Čia yra globalūs procesai, dėl kurių laužo galvas pasaulio galingieji, pradedant Donaldu Trumpu ir baigiant įtakingiausiais ekonomistais. Trumpas vis „patweetina“ raginimų OPEC‘ui mažinti naftos kainas čia ir dabar. Ekonomistai suka galvas, matydami, kad nafta gali išbrangti net iki 100 dolerių už barelį. Tokie procesai, anot jų, gali sukelti dar vieną rimtą finansinę krizę visame pasaulyje. O tada keletas papildomų eurų už elektrą sąskaitose atrodytų kaip žiedeliai.

4. Mįslė. Kas Palangos verslininkams neša džiaugsmą, bet augina elektros kainas? Karštas oras. Kitaip tariant, sausra, sumažinusi vandens lygį Šiaurės šalių hidroelektrinių baseinuose. Švedijos ir Norvegijos hidroelektrinės, kurios paprastai gamina pigesnę elektros energiją, sumažino savo gamybos apimtis būtent dėl sausros ir nusekusio vandens. Be to, šią vasarą Skandinavijoje buvo laikinai ir neplanuotai išjungta daug atominių elektrinių blokų, nes Baltijos jūros vanduo buvo per šiltas ir netinkamas atominių elektrinių aušinimui. Ir vėl tas karštas oras! Ir vėl mažiau elektros! Mažiau elektros – didesnės kainos.

Visos šios elektros brangimo priežastys – globalūs procesai, prie kurių tiesiog turime prisitaikyti. Ir, deja, susitaikyti su kitąmet aukštesne elektros kaina.

Kas toliau?

Toliau viskas vyks labai paprastai. Lapkričio viduryje Valstybinė kainų ir energetikos komisija, privalės nustatyti didesnes elektros kainas buitiniams vartotojams, t. y. kiekvienam iš mūsų. Komisija neturi kito pasirinkimo.

Didmeninė elektros kaina dėl mano minėtų nuo globalinių procesų priklausančių priežasčių paaugo jau 20 procentų. Įmonės, kurios perka elektrą iš nepriklausomų tiekėjų ir ją perparduoda mums – paprastiems vartotojams, – dėl išaugusios didmeninės elektros kainos jau patiria nuostolius. Kas juos turės kompensuoti? Mes, vartotojai. Kodėl kitais metais, o ne dabar, iš karto? Todėl, kad elektros kaina buitiniams vartotojams yra reguliuojama ir negali kisti prekeiviams tik užsinorėjus.

Elektros energijos kainą, kaip ir minėjau, nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija, objektyviai įvertinusi visas aplinkybes, kurios, deja, šiandien nėra palankios. Kaimyninių šalių vartotojams gresia tas pats – elektros kainų kilimas. Guodžia faktas, kad, tikėtina, jog elektros brangimas laikysis tik 2019 metais. 2020 metais elektros kainos turėtų vėl sumažėti, nes, greičiausiai, neliks tų priežasčių, kurias čia jau aptarėme.

Labiausiai neramina tai, jog kartu su trumpalaikiu elektros kainų augimu galime sulaukti visai netrumpalaikio kitų prekių ir paslaugų kainų augimo. Juk duonai iškepti naudojama elektra, prekybos centrui apšviesti – taip pat. Kur nedursi pirštu, ten naudojame elektrą. Tai gali lemti, kad kainos augs.

Ką daryti?

Pirmiausia – labai nuoširdus ir žmogiškas patarimas tiems, kam svarbus kiekvienas euras. Dėl Jūsų ir rašau šį straipsnį. Ne išgąsdinti noriu. Noriu perspėti ir patarti, kad žinotumėte, jog ateinančiais metais jūsų išlaidos elektrai padidės keletu procentų. Planuodami šeimos biudžetą atsižvelkite į tai.

Antra, labai norėčiau apeliuoti į verslų savininkus. Nenurašykite visų išaugusių sąnaudų vartotojams. Juk nebegyvenami laukinio kapitalizmo metais, kai kiekvieną centą, kurį buvo tik galima išspausti iš kliento, išspausdavote ir tuo džiaugdavotės. Juk gyvename laiku, kai pelnai auga, ypatingai – prekybininkų. Manau, kad būtų labai sąžininga ir pilietiška, įvertinant būsimą elektros kainų augimo laikinumą, nepulti iš karto sukrauti visos naštos pirkėjams, paprastiems žmonėms, kurie ir taip už pabrangusią elektrą susimokės savo namų ūkio sąskaitose. Ir čia noriu pabrėžti, kad Vyriausybė labai savalaikiai pradėjo derybų procesus su verslo atstovais būtent dėl kainų dydžio prekybos įmonėse sureguliavimo. Na, negalima tiesiog imti ir užkrauti visų iškylančių rizikų ant vartotojų pečių, o patiems mėgautis gražiai neslūgstančia pelno „grietinėle“.

Trečia, mano siūloma priemonė jau tikriausiai nepadės suvaldyti 2019 m. elektros kainų šuolio. Tai turėtų būti ilgalaikis projektas. Ir jis, mano galva, yra tiek svarbus, kad net reikėtų galvoti apie nacionalinį visų politinių jėgų susitarimą tuo klausimu. Tai – žalioji energetika. Mums, mažai valstybei, kuri nori išsiplėšti iš energetinės priklausomybės gniaužtų, tai yra gyvybiškai svarbu. Kodėl?

Štai kodėl. Vėl dėstau papunkčiui:

- mažina priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos ir kuro;
- skatina konkurenciją energetikos sektoriuje. Daugiau konkurencijos – mažesnės kainos;
- mažina vis augančias išlaidas už aplinkos taršą;
- žaliosios energetikos technologijos pinga ir palaipsniui darosi vis prieinamesnės platesniam vartotojų ratui;
- tausoja aplinką.

Saulė, vėjas, augalai, vanduo, bangos ir požeminiai vandenys. Visa tai mes turime. Visa tai galime panaudoti energijos išgavimui. Savos energijos. Kurios kainą galime prognozuoti nepriklausomai nuo pasaulinių vėjų.

Taip, investicijų čia reikės. Turime perteklinį biudžetą. Negalima laikyti nepanaudotų lėšų. Jas būtina „įdarbinti“, būtina investuoti. Tai ir investuokime į žaliąją energetiką. Prisiminkime, kad investuotume ne tik į nepriklausomą energetiką sau. Šios investicijos būtų naudojamos ir mūsų vaikų. Tai būtų sprendimai, kuriais galėtų didžiuotis ateinančios kartos. Dabar reikia tik imti ir padaryti, kad ateityje nereikėtų laužyti galvos dėl elektros kainų šuolių.