Rašto turinys, argumentai bei siūlomi skuboti sprendimai šokiruoja. Nors jau priprantame prie šios valdžios kategoriškumo, draudimų ir skubotų reformų, tačiau sunku suprasti šios valdžios gebėjimą kenkti sau ir pjauti šaką, ant kurios pati sėdi. Daugelis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seime atstovų yra išrinkti regionuose, todėl atrodė, kad regionų politika bus vienas iš svarbiausių šios valdžios prioritetų. Deja...

Optimizmo teikė pirmi aktyvūs Vidaus reikalų ministerijos viceministro, šiuo metu žemės ūkio ministro, Giedriaus Surplio veiksmai. Jo iniciatyva buvo parengta ir patvirtinta „Baltoji knyga regioninės politikos plėtrai“. Regionai pradėjo specializuotis, į regionines plėtros tarybas įtraukti verslo bei kiti socialiniai partneriai. Tačiau šiandien regionų politika eina savo keliu, o valstybės politika savo – Vidaus reikalų ministerija bando eiti regionų politikos keliu, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija – kitu. Dialogas tampa visiškai beprasmiu, nes valdininkai „buldozerį“ stumia savo iš anksto numatyta kryptimi, o socialinių partnerių ir verslo bendruomenės pastabos ir mintys niekam neįdomios.

Apmaudu ir keista, kai sprendimą dėl Marijampolės kolegijos likvidavimo, ją prijungiant prie Kauno kolegijos, stumia ir skubina iš Marijampolės kilęs viceministras G. Viliūnas, kuris pasirašė minėtą lakonišką, demografiniais pokyčiais, žmonių ir studentų mažėjimu besiremiantį raštą. G. Viliūnas pats septynerius metus priklausė Marijampolės kolegijos tarybai, kuri turėjo spręsti esminius kolegijos veiklos ir strategijos klausimus. Tuo metu dabartinis viceministras kažkodėl neįžvelgė jokių grėsmių dėl mažėjančio studentų skaičiaus ir neteikė pasiūlymų, kaip reikėtų „skęstančią“ kolegiją gelbėti. Neturėjo pretenzijų ir tuometiniam kolegijos direktoriui bendrapavardžiui Vaidotui Viliūnui dėl neveiklumo ir blogėjančios situacijos.

Aktyvus veikimas, siekiant prijungti Marijampolės kolegiją prie Kauno, prasidėjo viešai nuskambėjus, kad iš Marijampolės kolegijos direktoriaus pareigų traukiasi daugiau kaip septynis metus jai vadovavęs V. Viliūnas. Naujosios sudėties kolegijos taryba du kartus nepatvirtino jo teikiamos kolegijos veiklos ataskaitos už 2017 metus.

Siūlymą sujungti kolegijas ypač aktyviai palaiko Marijampolėje išrinktas Seimo narys Dainius Gaižauskas. Tuo tarpu vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis, atsakingas už tvarų regionų politikos vystymąsi, yra pareiškęs, kad VRM pozicija dėl savarankiškų kolegijų išlikimo regionuose yra vienareikšmiška – jos turi išlikti.

Keistai atrodo Seimo nario D. Gaižausko ir jo komandos priekaištai naujos sudėties Marijampolės kolegijos tarybai dėl neveiklumo, kuri formaliai veikia tik 7 mėnesius. Per tą trumpą laikotarpį tarybos iniciatyva buvo mažinamas kolegijos vadovaujančių pareigybių sąrašas, buvo sumažinti administracijos darbuotojų atlyginimai, pagaliau pasitraukė ir neefektyviai dirbęs kolegijos direktorius. Kodėl iš dabartinių valdančių politikų negirdėti priekaištų buvusiai kolegijos tarybai? Savi nekritikuojami?

Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdyje, kuriame inicijavau dalyvius išreikšti nuomonę dėl Marijampolės kolegijos išlikimo savarankiška mokymo institucija, visi savivaldybių merai ir kiti tarybos nariai, kartu posėdžiavę su naujuoju viceministru A. Gražuliu, atsakingu už regioninę politiką Lietuvoje, nedvejodami ir vienbalsiai tam pritarė. Dar didesnis palaikymas dėl savarankiškos Marijampolės kolegijos išlikimo buvo išsakytas susitikime-pasitarime Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filiale, kurį su švietimo ir mokslo ministru G. Viliūnu surengė regiono verslo bendruomenė.

Norisi priminti Sūduvos regiono politikų, verslo ir socialinių partnerių praeitais metais pasirinktą specializaciją 4 M – medis, maistas, metalas ir mokslas. Paskutinioji šios specializacijos dalis – mokslas – ŠMM siūlant sunaikinti vienintelę aukštojo mokslo įstaigą regione, skamba ironiškai. Apie kokį mokslo vystymą šiame regione galima kalbėti, kai per keliolika pastarųjų metų buvo sunaikinta Sūduvą garsinusi Marijampolės pedagoginė mokykla, pirmoji Lietuvoje žemės ūkio aukštesnioji mokykla? Jos buvo sujungtos į bendrą darinį – Marijampolės kolegiją. Dabar jau ir ši mokymo įstaiga balansuoja ant išlikimo ribos ir tikėtina, kad prijungimo prie Kauno kolegijos atveju, bus pasmerkta sunykti.

Marijampolės regiono savivaldos, verslo, visuomenės atstovai vienbalsiai šaukia už Marijampolės kolegijos išlikimą, tam pritaria ir VRM ministerija, atsakinga už regioninę politiką. Tačiau kažkodėl ŠMM viceministro G. Viliūno ir Seimo nario D. Gaižausko nuomonė yra aukščiau visko ir pasiūlymas dėl Marijampolės kolegijos prijungimo prie Kauno kolegijos buldozeriu ir paskubomis „važiuoja“ į Vyriausybę.

Argumentuojama, kad mažėja stojančių studentų ir prisidengiama neva gerais ketinimais optimizuoti, centralizuoti, į kolegiją investicijas privilioti per Kauno kolegiją. Tačiau šie argumentai nėra esminiai, nes studentų mažėja visose aukštosiose mokyklose, o optimizavimas ir centralizacija su Kauno kolegija bei tapus jos fakultetu, Marijampolės kolegijai atims bet kokias savarankiškumo galimybes, kurias ji turėjo iki šiol.

Norisi priminti, kad kiekviena aukštoji mokykla turi Konstitucijoje garantuotą teisę į autonomiją, tad savarankiškai gali spręsti apie programas, jų įsivedimą, uždarymą ar lėšų bei kitų investicijų paskirstymą aukštojoje mokykloje. O filialai ar fakultetai yra visapusiškai priklausomi nuo centrinės aukštųjų mokyklų vadovybės. Kauno kolegijos vadovams bei Kauno verslo atstovams vargu ar rūpės Marijampolės ir Sūduvos regiono vystymo bei verslo interesai, jaunų žmonių skatinimas studijuoti ir likti gyventi bei dirbti šiame regione.

Aš esu įsitikinęs, kad kolegijų sujungimas labai pakenks tiek Marijampolės miestui, tiek visam Sūduvos regionui, nes tai visų pirma lems ilgametes aukštesniojo ir aukštojo mokslo tradicijas turinčios mokymo įstaigos sunaikinimą, Marijampolės mieste sumažės studentijos, dėstytojų, išnyks intelektualios diskusijos, konferencijos Sūduvos krašto perspektyvų tema, nes tai tiesiog nebeturės prasmės. Kauno kolegija ir miestas visada pirma tenkins savo interesus, vargu ar jiems rūpės kaimyninių miestų interesai. Visa tai neabejotinai atsilieps tiek mažam, tiek dideliam verslui Sūduvos regione.