O kai nekeičiama sistema, nuolat atsiranda pakankamai didelė visuomenės dalis, kuriems lazda labai skaudžiai smogia kitu galu.

Dažnai tai net ne žioplumas, o paprastas ciniškas išskaičiavimas. Kovojame su kylančiomis kainomis, tačiau džiaugiamės, kad biudžete perviršis ir šitą perviršį galime paversti keliais eurais, kuriuos pridėsime prie pensijos, ar biudžetininkams padidinsime per krizę sumažintus atlyginimus. Tačiau, kai darai tautai tokį gėrį, kaip kelių ar keliolikos eurų pajamų didėjimas, ar verta užsiimti, kad kylančios kainos biudžetui yra palaima, nes nuo jų skaičiuojamas vis didesnis PVM ir taip atsiranda biudžeto perviršis, kurį gali paversti tais keliais eurais?

Deja, panašiai nuolat nutinka ir didinant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Dabar planuojama, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos MMA bus didinama nuo 400 iki 430 Eur pagal dabartinę mokesčių sistemą. Nors suma palyginti nedidelė ir realiai atlyginimą, kol valstybė turi resursų, reikėtų didinti drastiškai, nes apie jokį orų gyvenimą ir šeimos ateitį iš tokios sumos kalbėti negalime, nuolat nugali pasiūlymai neskubėti. Verslas, kuris pernai skaičiavo vienus geriausių metų istorijoje, skundžiasi, kad jei bus didesnis šuolis, pasipils bankrotai.

Provincijos miesteliuose, kurie liko už didmiesčių gerovės borto, smulkūs verslai negali didinti algos, nes nėra perkamosios galios. Didesni verslai, kurie nepriklauso nuo vietinės rinkos ir ima grietinėlę iš didėjančių kainų, didinti nenori, nes labai patogu, kai žmonės dirba beveik veltui.

Užteko pridėti keliolika eurų ir valstybė šoktelėjo visuose įmanomuose reitinguose, o viešųjų ryšių specialistai gavo gerą progą kurti naują gerovės melodiją ir ją garsiai trimituoti.

Be to, kai algos tokios mažos, labai patogu greitai gerinti statistiką ir apie tai garsiai šaukti. Pavyzdžiui, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį darbo užmokestis vidutiniškai išaugo 8,4 proc.

„Darbo užmokesčio augimą per metus lėmė nuo 2017 metų sausio 1 dienos padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga, nuo 2017 metų liepos 1 dienos padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams“, – teigiama Statistikos departamento pranešime.

Užteko pridėti keliolika eurų ir valstybė šoktelėjo visuose įmanomuose reitinguose, o viešųjų ryšių specialistai gavo gerą progą kurti naują gerovės melodiją ir ją garsiai trimituoti.

Grįžkime į mūsų dienas. Nuo sausio 1 d. didėja minimalus atlyginimas. Vėl bus gražus bendras statistinis atlyginimų augimas. Gal ir nieko blogo. Vieni galės kokį kartą kitą papildomai užsukti į prekybos tinklą, valdžios kova prieš kurį dar nelaimėta, ir šeimai vienai vakarienei nupirkti truputį prabangesnių produktų. Kiti, skaitydami apie septynmyliais žingsniais augančias algas palinguos galva „kam gi“.

Tačiau įdomioji dalis ta, kad tie, kurie realiai gauna minimalų atlyginimą ir verčiasi ne tik iš šių pinigų, bet ir susirinkdami visas įmanomas lengvatas ir paramas, tik po rinkimų supras, jog vėl užlipo ant valstybės paliktos bombos.

Pradėkime nuo to, kad daugybė tarifų, kurie pritaikyti prie minimalaus atlyginimo, nepakis, o jei pakis, tai ne dirbančiųjų naudai.

Pradėkime nuo to, kad daugybė tarifų, kurie pritaikyti prie minimalaus atlyginimo, nepakis, o jei pakis, tai ne dirbančiųjų naudai. Tai yra, dėl socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio konsolidavimo visi darbo užmokesčiai „ant popieriaus“ bus perskaičiuojami ir padidinami 1,289 karto. Dėl to 2019 m. sausio 1 d. MMA „ant popieriaus“ sudarytų 555 Eur. Jei ši suma bus įtraukta į oficialią statistiką, galėsim girtis, kad tapome šalimi, kurioje algos auga vienu didžiausių tempų pasaulyje. Čia ne apgavystė, čia statistika.

Kita dalis liečia tuos, kuriems MMA tikrai didės. Pastebima, kad didėjanti minimalia alga gali lemti, jog šeimai nebereikės piniginės socialinės paramos iš valstybės, pavyzdžiui, nemokamam vaikų maitinimui mokykloje ar mokinio reikmenims įsigyti.

Statistika, kuri kai kam lemia mokesčių padidėjimą. Už dalį gyventojų PSD sumoka darbdaviai, už kitą dalį – valstybė, tačiau daugelis savarankiškai dirbančiųjų patys mokėdavo 9 proc. dydžio PSD įmokas nuo minimalios algos. Tad jei šiemet kas mėnesį buvo mokama 36 eurų įmoka, kitais metais, padidinus MMA, ji bus 2,74 Eur didesnė. Metinė įmoka vietoje 432 eurų didėtų iki beveik 465 eurų. Čia jau ne statistika, čia pinigai, kuriuos teks išimti iš kišenės ir pagerinti Sodros finansinius rezultatus.

Kita dalis liečia tuos, kuriems MMA tikrai didės. Pastebima, kad didėjanti minimalia alga gali lemti, jog šeimai nebereikės piniginės socialinės paramos iš valstybės, pavyzdžiui, nemokamam vaikų maitinimui mokykloje ar mokinio reikmenims įsigyti.

„Padidėjusios šeimos ar asmens pajamos (ar dėl MMA didinimo, ar dėl darbo užmokesčio pakėlimo darbdavio iniciatyva, derybų būdu) gali lemti, kad tokia parama taps nereikalinga“, – pripažįsta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kalbant liaudiškai, 30 „ant popieriaus“ algos padidinimas reiškia, kad jūsų vaikas mokykloje nebegaus nemokamo maitinimo, už šildymą mokėsite pilną kainą. Realiai, kai suskaičiuojamos visos lengvatos, žmogus supras, kad jis šiame žaidime pralaimėjo.

Įdomu tai, kad šie procesai nėra nauji. Metai po metų, po kiekvieno MMA padidinimo girdime liūdnas istorijas, kaip tai smogė vienai ar kitai šeimai. Tačiau šie skundai tyliai nugrimzta gražių šūkių fone. Kol kas niekas nesiruošia keisti visos sistemos, kad didinant valstybės reguliuojamus dydžius automatiškai keistųsi ir visi kiti dydžiai, nors tai padaryti jau siūlyta ne kartą. Finansiškai valstybei tai neapsimoka, nors dėl to eilinį kartą nukenčia žmonės, kurių gyvenimą formaliai norima gerinti.

Individualia veikla užsiimantis pilietis 33 eurus padidėjusiems mokesčiams per metus atras. Žmogui, maitinančiam šeimą iš minimalaus atlyginimo, rasti kelis šimtus eurų vaiko maitinimui ir šildymui bus kur kas sunkiau.

Galbūt kada nors valdininkai į tai atsižvelgs. Bus galima prisisegti dar vieną medalį už nuopelnus ir rūpestį pažeidžiamiausia visuomenės grupe.