Tokie neatitikimai, deja, rasti ne tik maisto produktuose, bet ir kituose, įskaitant kosmetiką, ploviklius, tualeto reikmenis bei kūdikiams skirtas priemones. Tampa akivaizdu – imdamasi šio tyrimo Lietuva iš tiesų apčiuopė aktualią problemą, nors kai kurie prekybininkai mėgino tai paversti tiesiog nuomone ar žmonių skonio receptorių klaidomis.
Dar visai neseniai Seime dirbusi Laikinoji tyrimų komisija dėl maisto produktų kokybės galiausiai patvirtino, kad dviguba maisto kokybės problema yra ES vieningos rinkos problema – vienoje valstybėje narėje gaminama prekė gali būti tiekiama kitai valstybei narei be įsipareigojimų teikti analogiškos sudėties gaminį.
Vis dėlto, laisvas prekių judėjimas nėra neribota laisvė ir egzistuoja priemonės, kurių imantis nebūtų pažeista tarptautinė teisė, o ir vartotojas aiškiai suprastų, kokią prekę įsigyja, kuo ji skirsis nuo prekės kitoje šalyje. Tokioms Seimo komisijos įžvalgoms pritarė ir EP narė Olga Sehnalova, kurios teigimu, jei produktas, nesvarbu, ar jis yra gerai žinomas maistas, gėrimas, kosmetika ar ploviklis, skiriasi, nors vartotojui atrodo identiškas, tai turėtų būti laikoma nesąžininga komercine praktika.
Problema ta, kad ES teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta kokybės sąvoka, o mūsų Maisto įstatyme ši sąvoka apibrėžiama labai bendrai, todėl teisiniu aspektu sudėtinga vertinti produkto kokybinį reikalavimą. Ši spraga bus ištaisyta, nes Jungtinis tyrimų centras (JTC), ruošdamas bendrą tyrimo metodiką, harmonizuos suinteresuotų šalių nuomonę ir pagaliau turėsime tikslų, aiškų kokybės apibrėžimą, kurio bus privalu paisyti.
ES skelbia, kad dabar ypatingai svarbus glaudus bendradarbiavimas tarp šalių narių, mes turime dalintis duomenimis apie galimus maisto ar kitų produktų kokybės neatitikimus. Kad žinotume, kiek stipriai paplitusi ši „dvejopų standartų“ politika, turime ir toliau nenustoti daryti patikimus palyginimus, rinkti įrodymus ir atstovauti savo interesams. EP skelbia, kad tokių palyginimų rezultatai turi būti vieši ir išnagrinėti iki šių metų pabaigos.
„Vartotojų pageidavimai neturėtų būti naudojami kaip pasiteisinimas mažinti kokybę arba siūlyti skirtingą kokybę įvairiose rinkose“, – deklaruojama EP pozicijoje, kartu kviečiant apsvarstyti specialaus ženklinimo galimybes.
Seimo komisija savo išvadose taip pat siūlė tokią priemonę: matant informacijos ir aiškumo trūkumą įpareigoti gamintojus arba platintojus papildomai ženklinti į Lietuvą įvežamus maisto ar kitus produktus. Pavyzdžiui, ant maisto produktų užklijuojamu papildomu lipduku galėtų būti nurodoma, kad produkto sudėtis ar kokybė skiriasi nuo referencinėje valstybėje narėje (valstybėje narėje, kur konkretus maisto produktas buvo pradėtas gaminti pirmą kartą) parduodamų tokių pačių maisto produktų arba kad sudėtis bei kokybė referencinėje valstybėje narėje yra tokia pati.