Pastarųjų metų politikoje lyg kas būtų paskelbęs lenktynes, kas pasiūlys kvailesnį draudimą. Štai Premjeras su savo ministrais tapo parduotuvių direktoriais ir rimtais veidais ėmė siūlyti, kada prekybos centrams dirbti, o kada ilsėtis, arba kitaip tariant, kada vargšui žmogeliui pirkti duonos ir dešros, o kada ne. Seimo narys J. Razma nuėjo dar toliau. Užregistravo įstatymo pataisą, draudžiančią bedarbiams dirbti taksistais. Esi bedarbis, tai ir būk juo, o ne su uberiais ar taxifajais važinėk. P. Urbšys užsimojo įstatymu nustatyti, kiek to paties tinklo vaistinių gali veikti miestuose. Turi penkias ir užtenka. Visgi lieka mistika, kokių motyvų vedamos seimo narių galvose tokios vizijos kyla.

Aišku, kad draudimų čempionas, nepralenkiamas meistras Lietuvoje yra Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Visai neseniai jo vadovaujama kontora prištampavo naujų draudimų paketą rūkoriams.

Rūkymas yra blogai. Tai žino kiekvienas. Bet sugalvoti naujus draudimus rūkantiems – tai jau ne kiekvieno fantazijai. Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė uždrausti rūkyti lauko kavinėse, paplūdimiuose. Na, bet labiausiai blizgančiu deimantu karūnoje tapo pasiūlymas uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose.

Pirmiausia, tai yra akivaizdus policinės valstybės veiksmas. Valdžia ima spręsti, ką tu gali ir ko negali daryti savo nuosavybėje. Labai pavojingas veiksmas, nes, kaip rodo gyvenimas, draudėjų fantazijoms ribų nėra. Remiantis sveiko proto logika, savęs klausiu, kaip toks draudimas sumažins rūkymo daroma žalą? Ar dėl tokio draudimo sumažės rūkančiųjų skaičius, tabako pardavimai? Ar draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose kaip nors įtakos tabako paplitimą nepilnamečių tarpe? Juk akivaizdu, kad jie tikrai rūko ne savo tėvų namų balkonuose.

Draudimo šalininkai tvirtina, kad toks draudimas apsaugos nerūkančiųjų teises, nebereikės kvėpuoti rūkorių pučiamais dūmais. Bet ar reikia didelio proto, kad suvoktum, jog iš savo nuosavo balkono išvytas rūkorius ims rūkyti pačiuose namuose ir tada kentės nerūkantys šeimos nariai?

Akivaizdu, kad toks draudimas yra neefektyvus, niekaip nesusijęs su tabako paplitimu mūsų visuomenėje. Jau nekalbant apie tai, kaip tokio draudimo įgyvendinimas bus administruojamas. Nejaugi policija, numetusi į šoną kur kas svarbesnius darbus, ims patruliuoti su žiūronais ir tikrinti ar koks nesusipratėlis nepažeidinėja naujai priimto įstatymo? Visiškas absurdas.

Nerūkau jau daug metų, tačiau negaliu tylėti, kai valdžia pačiais grubiausiais būdais kišasi į tarpusavio žmonių santykius. Ir visa tai kyla iš nepasitikėjimo žmogaus laisva valia, savarankiškumu. Kaip rūkyti, kada rūkyti, kur rūkyti yra išimtinai tame name gyvenančių kaimynų susitarimo reikalas. Niekas valdžiai nesuteikė įgaliojimų kištis į mūsų gyvenimus.

Tarp drausti ir gyventi, visada renkuosi gyventi. Gyventi savo galva, su savo klaidomis ir sėkmėmis, su savo paklydimais ir atradimais, su savo sprendimais ir jų pasekmėmis. Gyventi su savo laisve. Laisve, kurios net ir patys aršiausi draudėjai ir reguliuotojai niekada nesugebės sukišti į narvą. Laisvė visada aukščiau. Laisvė niekada nepaklūsta. Laisvė ir yra gyvenimas.