Į sceną žengė Gitanas Nausėda ir Arvydas Juozaitis, Žygis Pavilionis dar sykį žvilgterėjo į savo reitingus, nepamatė ten nieko guodžiamo ir nuo jos nulipo, o dvi enigmos – Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis – dar lūkuriuoja, dar derasi su teatro direktoriumi dėl geresnio vaidmens, gražesnio kostiumo ir labiau suderinto orkestro pritarimo.
Ai, dar lūkuriuoja ir socdemai. Tiksliai, dar juk yra socdemai. Prieš pustrečių metų jie buvo viršūnėje, neįtikėtinus Butkevičiaus reitingus politologai vadino „tefloniniais“ ir nepavaldžiais krizei, jam buvo piešiamas tiesus kelias į Daukanto aikštę, o štai dabar, prašau. Nei Butkevičiaus, nei kandidato, nei realiai partijos.
Na, bet koks skirtumas – yra socdemų kandidatas į prezidentus ar nėra? Jeigu jis dalyvautų DELFI organizuojamuose „Labiausiai nesvarbių žmonių“ rinkimuose, garantuotai laimėtų pirmąją vietą, antrąją vietą ir dar paskatinamąjį prizą.
Dar yra Visvaldas. Bet panašu, kad Visvaldas liks stovėti Kauno geležinkelio stotyje ir mojuoti pajudančiam prezidento rinkimų traukiniui skepetaite, o po to jau pasidėlios, su kuriuo kandidatu maloniai praleis laiką už abipusę paramėlę.
Traukinys pajuda ir vagonuose tampa ankšta. Vygaudas Ušackas prisiartina prie garso aparatūros ir rankenėlę „populizmas“ atsuka iki maksimalaus lygio.
Taip, bus tokie rinkimai. Kandidatai veršis į bažnyčias, mokyklas, universitetus, kaimo kermošius ir keturnedėlius.
Gali būti, kad dėl vietos geresnės bažnyčios sakykloje netgi susimuš. Kūdikiai bus bučiuojami iki pamėlynavimo, prie paskutiniųjų partizanų išsirikiuos norinčių juos apkabinti ir padėkoti už narsą kandidatų eilė. Visi jie bus (greičiausiai net ir premjeras) nesisteminiai, už paprastą žmogų, norės sutelkti platų spektrą ir kalbės viešųjų ryšių miltuose paniruotomis frazėmis.
Netikit?
Pasiklauskit trijų naujai pasiskelbusiųjų apaštalų frazių:
„Sugrąžinti žmonės Lietuvai“, „likimo valiai palikti regionai“, „pasitikėkime vieni kitais ir savo valstybe“, „nėra kuriama bendrojo gėrio valstybė“, „kurkime gerovės valstybę kartu“, „kaip niekada turime būti vieningi“, „Lietuvą tartum vėžys ėda tarpusavio intrigos“, „tuštėja mūsų miestai ir kaimai“, „tikiuosi tyliosios Lietuvos paramos“, „būsiu visų žmonių kandidatas“, „svarbiausia suteikti žmonėms viltį“.
Pakramtykite kartono. Ne, rimtai, pabandykit.
Koks skonis?
Gal šiek tiek panašus į atsiradusį burnoje po šitų frazių. Toks įspūdis, kad visi naujieji kandidatai per apmaudžią klaidą pasisamdė tos pačios agentūros tą patį kalbų rašytoją, kuris tiesiog išmėtė skirtingas žodžių kombinacijas per tris failus ir pasiėmė tris honorarus.
Vienintelė originalesnė mintis priklausė Arvydui Juozaičiui, kuris pareiškė nemanąs, kad užsienio politika yra svarbiausia prezidento veiklos pareiga. Konstitucijos 84 straipsnis pačiu pirmu punktu skelbia, kad Prezidentas sprendžia svarbiausius užsienio politikos klausimus. Ir antru punktu. Ir trečiu.
Bet Konstitucija – Šmonstitucija. Va, Bastys šiurkščiai pažeidė ir nieko – pasirodo, žmonėms patinka, kai ir juos šiurkščiai.
Tie, kurie dar nepasiskelbė, dar turi galimybių išvengti kartoninių ir nudyžtų kaip palaikiai batai frazių. Antros progos pirmam įspūdžiui nebus.
Bet tikriausiai dabar jiems ne tas galvoje.
Du esminiai Pasiskelbimo dalykai yra vieta ir žmonės, kurie stovės tau už nugaros, nejaukiai mindžikuos ir nelabai žinos, ar čia reikia šypsotis, ar jau filmuoja, o jeigu filmuoja, ar mojuoti, ar geriau rodyti, kaip susikaupęs tu klausaisi Vado kalbos.
Su vieta Šimonytei ir Skverneliui bus sudėtinga. Mokslo įstaigos ir paminklai atkrenta – jau panaudota, bažnyčiose didelė tikimybė sutikti Ušacką. Ir lieka ne kažin kas.
Galima būtų mėginti skelbtis per popiežiaus vizitą, gal būtų galima taip pataikyti, kad popiežius būtų antrame plane ir atrodytų kaip komandos narys, bet sudėtinga logistiškai.
Per krepšinio varžybas eiti į aikštės vidurį – savižudybė, nebent iš ložės su bokalu rankose išrėkti apsisprendimą per minutės pertraukėlę ir greitai dingti.
Per kultūrinius renginius irgi rizikinga – įsivaizduokit, pasiskelbia Skvernelis per Koršunovo „Rusišką romaną“ arba „Tartiufą“, o Šimonytė per „Išvarymą“.
Nebus lengva. Kryžių kalne?
Piterbore? Geležinio vilko gatvėje reido metu? Ant Palangos tilto? Priklaupus pasipiršti Lietuvai Europos centre? (Šimonytei čia iš viso ne variantas, nes, kaip sakė konservatorių kandidatė Šakiuose Irena Haase, vienos lyties santuokos galimos tik tada, jei kažkuris iš partnerių pasikeis lytį.)
Bet niekas ir nesakė, kad bus lengva. O jeigu rimčiau, prezidentinės dėžutės pilnėja ir prasideda bruzdesys.
„Gali būti tik vienas“ – sakė „Kalnietyje“ ir kapotis reikės rimtai.
Dešiniojoje dėžutėje greičiausiai bus trys – Ušackas, Nausėda ir Šimonytė. Gerai, dar šiek tiek Auštrevičiaus, nors labiau nenorinčio dalyvauti rinkimuose kandidato dar reikėtų gerai paieškoti.
Suplėšytų marškinių, spigių balsų, greitųjų kreditų ir pasaulio pabaigos dėžutėje irgi jau trys – Puteikis, Maldeikienė ir Juozaitis. Gerai, dar šiek tiek Mazuronio. Ir tik kairiojoje dėžutėje vieta paruošta kol kas vieninteliam Skverneliui.
Ir mintys kyla įvairios – kad ir kokie geri būti dešiniosios dėžutės kandidatai, jeigu visi liks trasoje, balsai nepaėjus kortai gali pasiskirstyti taip, kad vietos antrojo turo autobuse neužteks niekam. Tikimybė nėra didelė, bet ambicijos gali užgožti sveiką protą.
Žygis pasiaukojo, kad neskaldytų partijos, bet čia trečios lygos pasiaukojimas. Dėl ko aukotųsi Ušackas – kad sudegino tiltus su konservatoriais, aiškiai parodė, jog Daukanto aikštė jo gyvenimo tikslas ir dabar trauksis?
Dėl ko aukotųsi Nausėda – kad išėjęs iš ramaus ir šilto darbo net nebaigtų distancijos ir visą gyvenimą galvotų – „o kaip būtų buvę, jeigu...“
O kairiojoj dėžutėj ramu.
Premjeras turi 40 būdų, kaip sumažinti kainas, pakels tuoj minimalkę, įraudęs serga už Lietuvos krepšinio rinktinę ir kiekvienas naujas kandidatas kitose dėžutėse tik pagerina jam nuotaiką. Gal tik Surplio nesėkmė Šakiuose neramina.
Pajėgos buvo mestos didžiulės, rimta agitacija, Ramūnas pažadėjo, kad bus laimėti visi rinkimai, o paaiškėjo, kad rinkėjų meilė valstiečiams trapoka. Bet nėra to nerimo, kurio neišsklaidytų padidinta minimalkė.
Bus tikrai įdomūs rinkimai. Šimonytė prieš Skvernelį būtų epiška, galėtumėte pasakoti apie tai savo vaikams. Bet apie Puteikį/Juozaitį/Maldeikienę prieš Skvernelį galėtumėte pasakoti anūkams. Sukdamas į šoną akis, kai anūkai paklaustų – „o tai už ką tu balsavai, seneli?“
„Tokie laikai tada buvo, anūkėli. Tokie laikai.“
Haiku
Neinu bažnyčion
Juk kandidatas tūno
Plius ten mane muš