Iki šiol dažni atvejai, kai rinkimuose į savivaldybių tarybas žinomi kraštiečiai kandidatuoja politinių partijų rinkimų sąrašuose tik tam, kad pritrauktų rinkėjų balsus, tačiau į tarybas dirbti neina, „praleisdami“ žemesnėse sąrašo vietose užėmusius partiečius. Tokio rinkėjų apgaudinėjimo užkardymui dar 2015 metais įstatymo pakeitimo projektą registravo dabartinė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, kuriuo pasiūlė padidinti kandidatui skirto užstato sumą iki 10 VMDU.
Dažnai partiniai sąrašai – vieša apgavystė
„Po 2007 metų savivaldybių tarybų rinkimų mandatų atsisakė 25 proc. išrinktų tarybų narių, o 2011 m. – 23 proc. išrinktų tarybų narių. Pagrindinė tarybos nario mandato atsisakymo priežastis – tarybos nario pareigų nesuderinamas su kitomis užimamomis pareigomis. Siekiant, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami ir kad kandidatais į savivaldybių tarybų rinkimus būtų keliami tiek tie asmenys, kurie iš tiesų nori tapti savivaldybių tarybų nariais, 2014 metais įsigaliojo nuostata, numatanti, kad jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dviejų VMDU dydžio.
Tačiau to nepakanka ir šis ribojimas dabar padidės penkiskart, taps pakankamai rimtu saugikliu prieš piktnaudžiavimus“, – sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Biržų skyriaus pirminininkas Audrys Šimas.
Įstatymas turėjo būti priimtas dar Seimo pavasario sesijoje, bet tuokart įstatymo projektas nebuvo priimtas – salėje pritrūko kvorumui reikalingo 71 balso, nes balsavime nedalyvavo nė vienas TS-LKD frakcijos atstovas.
Pasak Seimo nario Audrio Šimo, dažnai save itin skaidria vadinanti konservatorių frakcija Seime elgiasi visiškai priešingai – pavasario sesijos pabaigoje net 15 salėje buvusių TS-LKD atstovų tyčia nebalsavo, siekdami išsaugoti šią rinkėjus apgaudinėjančią sistemą. Nepaisant to, Seimui grįžus į rudens sesiją sutelktos frakcijos narių pajėgos leido priimti įstatymą ir situacija taps skaidresnė jau kitų metų pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
Apgavikams – 10 VMDU bauda, sieksianti apie 9 tūkst. eurų
Pagal LVŽS frakcijos narės Guodos Burokienės pataisą, kuriai Seimas pritarė, dešimties VMDU (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis) dydžio bauda susidarys netiesiogiai, kai kandidatai, kurie įrašyti į partijos ar rinkimų komiteto sąrašą, atsisakys savivaldybės tarybos nario mandato ir neatgaus sumokėto užstato.
Šiuo metu (pirmąjį 2018 m. ketvirtį) VMDU sudaro 895,2 euro, todėl nesąžiningo politiko atveju negrąžinamas užstatas sieks 8952 eurus. Nuo 2019 metų sausio 1 dienos planuojama, kad VMDU bus apie 1200 Eur. Iki šiol galiojusi teisės norma reikalavo tik 2 VMDU dydžio užstato, todėl nesąžiningi politikai dažnai nesibodėdavo šios sumos susimokėti vardan sėkmingai išplitusios praktikos apgaudinėti rinkėjus.