Nes tik taip galime šiam grėsmę keliančiam projektui pasipriešinti, kurį Baltarusijos valdžia žada išbandyti jau 2019 metais. Šiandieninis Vyriausybės veikimas ar neveikimas šiuose reikaluose sukelia daug klausimų, kuriuos nuolat pateikiame, tačiau negirdime aiškių atsakymų: pvz., kam reikia Lietuvoje rekonstruoti Visagino ir Utenos elektros pastotes ir jose palikti elektros linijų iš Baltarusijos prijungimo galimybes, ar kodėl delsiama realizuoti ypač svarbios elektros linijos Neris–Vilnius įgyvendinimą, kuris leistų Vilniaus miestą aprūpinti elektros energija nesinaudojant Baltarusijos elektros sistema, nors pagal 2012 m. patvirtintus planus ji turėjo būti baigta jau 2020 m.?

Prieš savaitę ministras Ž.Vaičiūnas savo straipsnyje pateikė 10 punktų, kurie turėjo paaiškinti, kad Vyriausybė daro viską ir teisingai.

Deja, mūsų įsitikinimu, ministro viešai paskelbti paaiškinimai neatsako į vieną esminį klausimą – ar Vyriausybei delsiant veikti, Lietuvos elektros sistema ir jungtys į Baltarusiją, kurias Vyriausybė visas nori kol kas (iki 2025 metų) palikti prijungtas, netaps Astravo AE „saugaus veikimo garantu“ ir tuo pačiu propagandiniu Kremliaus argumentu, kodėl Lietuva ir kitos Baltijos valstybės net ir po 2025 metų negalės atsijungti nuo rusiškos sinchronizacinės BRELL sistemos ir persijungti prie europietiškos kontinentinės sinchronizacijos sistemos (nes toks atsijungimas, tariamai, sukeltų grėsmę saugiam Astravo AE veikimui). Šiandien Vyriausybei neveikiant ryžtingai ir neatjungiant Lietuvai nereikalingų jungčių, Lietuva visam laikui gali tapti Astravo AE „kolaborante“.

Kaip ir ministras, savo nuogąstavimus grindžiame taip pat 10 punktų:

1. Lietuvos energetikos strategija elektros reikaluose yra aiški: pirma, priešintis Astravo AE statybai ir eksploatavimui, nes jos veikla kelia grėsmę tiek Lietuvos, o ypač – Vilniaus saugumui; antra, kiek galima greičiau kartu su kitomis Baltijos valstybėmis desinchronizuotis nuo Rusijos valdomos BRELL sinchronizacijos sistemos ir persijungti prie Europos kontinentinės sinchronizacijos sistemos.

2. Veiksmingiausias būdas priešintis Astravo branduolinės elektrinės veiklai (jei ji pradėtų veikti) – nebeįsileisti elektros iš Baltarusijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą bei į elektros rinką. Jei mes savo elektros sistemą sinchronizuotume su Lenkija anksčiau nei būtų įjungta Astravo AE (planuojamas Astravo AE įjungimas 2019-2020 metais) – Astravo AE elektros neįsileidimo klausimas būtų lengvai sprendžiamas, nes sinchronizacijos su Lenkija atveju esamos jungtys su Baltarusija būtų atjungtos. Bet mūsų sinchronizavimas su Lenkija yra numatytas tik 2025 metais, tad akivaizdu, jog turime išsamiai išnagrinėti, kokias dar iki to laiko būtina įgyvendinti priemones, kurios neleistų mūsų energetikos sistemos naudoti Astravo elektrinės reikmėms.

3. Taip pat yra visiškai akivaizdu, kad abi mūsų energetikos strategijos svarbiausios nuostatos (tiek dėl Astravo AE, tiek dėl desinchronizacijos bei europinės sinchronizacijos) turi būti įgyvendinamos laiku ir efektyviai bei tokiu būdu, kad dabar daromi veiksmai (arba neveikimas) nepakenktų vėlesniems strategiškai svarbiems sprendimams, ypač dėl europinės sinchronizacijos.

4. Šiuo metu įstatyme yra įtvirtinta tik viena Lietuvos pasipriešinimo Astravo AE veiklai nuostata, dėl kurios sutariama, – tai įstatymu įtvirtintas sprendimas nepirkti Astravo AE pagamintos elektros energijos. Valdžia laikosi pozicijos, kad to visiškai pakanka ir, kad iki pat perėjimo prie europinės sinchronizacijos sistemos jokia desinchronizacija, joks palaipsnis jungčių atjungimas nuo rusiškos BRELL sistemos neturi būti vykdomas, nes tai, tariamai, gali pakenkti Lietuvos elektros sistemos veikimo patikimumui. Mūsų manymu, tokia dabartinės valdžios strategija turi du didelius trūkumus: pirma, Lietuvai neužtenka vien tik nepirkti Astravo AE elektros, yra būtina pasiekti, kad Lietuvos elektros sistema netaptų Astravo AE veikimui būtinos rezervinės sistemos dalimi nuo pat Astravo AE veikimo pradžios (jeigu ji pradės veikti); antra, delsti su desinchronizacija iki pat persijungimo prie europinės sistemos yra naudinga tik Astravo AE projektui, nes tokiomis sąlygomis pradėjusi veikti Astravo AE gali tapti didele kliūtimi Lietuvos siekiui atsijungti nuo rusiškos BRELL sistemos ir persijungti prie europinės sinchronizavimo sistemos.

5. Ministras Ž. Vaičiūnas neseniai paskelbtame straipsnyje „Apie Astravo energetiką tiems, kurie nori girdėti“ teigia: „Kad elektra Lietuvoje neužgestų (neištiktų energetikų žargonu vadinamasis „black out“) iš to BRELL žiedo mums reikia užsitikrinti vadinamąsias sistemines paslaugas, kad būtų garantuotas elektros tiekimo saugumas. Tik tokiu tikslu elektra iš Baltarusijos pateks į mūsų sistemą tol, kol neatsijungsime nuo rusiškos IPS/UPS sistemos.“ Iš šio teiginio galima suprasti, kad iki pat sinchronizacijos su europine sistema įgyvendinimo (planuojama 2025 metais), nėra ketinama niekaip keisti fizinių jungčių su BRELL sistema, nes Lietuvai reikia užsitikrinti „vadinamąsias sistemines paslaugas“. Tačiau tai leidžia spėti, kad Lietuva taip pat yra pasiruošusi ir toliau (bent iki 2025 metų) suteikti BRELL sistemai ir Astravo AE „sistemines paslaugas“, pavyzdžiui, panaudoti Baltijos šalių energetines sistemas perteklinei Astravo AE pagamintai elektrai „sugerti“ bei Astravo AE turėti galimybę naudotis Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės pajėgumais. Dalis tokių Lietuvos suteikiamų sisteminių paslaugų yra būtinos tam, kad Astravo AE galėtų pradėti veikti.

6. Astravo AE statytojai skelbia, kad jau 2019 metais statybos darbai bus baigti, nedelsiant į reaktorius bus pakrautas radioaktyvus kuras, prasidės jėgainės bandymai ir jėgainė bus pradėta eksploatuoti.

7. Jeigu jėgainė bus pradėta eksploatuoti, turėdama galimybę naudotis Lietuvos elektros sistemos suteikiamomis „sisteminėmis paslaugomis“, tai bus Lietuvos strateginė klaida, kuri vėliau gali labai rimtai sutrukdyti Lietuvos siekiui persijungti prie europinės sinchronizacijos sistemos 2025 metais. Kodėl? Todėl, kad Lietuvos elektros sistema tokiu atveju nuo pat Astravo AE veiklos pradžios taptų sudėtine saugų AE veikimą garantuojančios sistemos dalimi ir Lukašenka (tai yra Putinas) įgytų labai stiprų argumentą, skelbdami kad Lietuva, nukarpydama linijas su Baltarusija, padarytų daug žalos Astravo AE saugiam veikimui. Tai gali būti argumentas, kurį ir daugelis Europos politikų labai lengvai priims, tad ir dabartinės Lietuvos valdžios tikėjimas susitarimu tarp ES ir Rusijos dėl Baltijos šalių sinchronizavimo tokiu atveju gali būti žymiai sunkiau pasiekiamas, nes desinchronizavimas būtų vertinamas ne tik kaip sąlygų pabloginimas kaimyninei energetikos sistemai, bet ir kaip veiksmas galintis sutrukdyti saugiai Astravo AE veiklai.

8. Todėl dar iki Astravo AE bandymų 2019 metais Lietuva turi atjungti visas tris pagrindines su BRELL sistema bei Astravo AE aptarnaujančia Pastovių skirstykla jungiančias linijas, kurios yra ypač svarbios Astravo AE veiklai. Astravo AE turi pradėti veikti (jeigu pradės veikti), savo veikloje nenaudodama Lietuvos elektros sistemos. Iki sinchronizavimo su Lenkija būtų galima laikinai palikti veikti tik su Astravo AE mažiau susijusias dvi didelės galios Gardino ir Molodečno linijas, per kurias gali būti keičiamasi sisteminėmis paslaugomis, kol Lietuvos elektros sistema vis dar lieka sinchronizuota su BRELL sistema. Šių dviejų jungčių turėtų visiškai pakakti Baltijos šalių energetikos sistemos patikimumui užtikrinti, ką patvirtina praėjusiais metais atlikta galių adekvatumo analizė. Joje nurodoma, kad patikimam Baltijos valstybių sinchroniniam susijungimui su Lenkija užtenka vienos dvigrandės linijos į Lenkiją, tad dviejų linijų į Baltarusiją turėtų visiškai pakakti patikimam sinchroniniam susijungimui su BRELL.

9. Kadangi Lietuvos elektros sistemų operatoriaus kartu su kaimynų latvių ir estų analogiškais operatoriais 2019 metais planuoja atlikti Baltijos šalių sistemų savarankiško veikimo eksperimentą (laikinai atsijungus nuo BRELL sistemos), pasibaigus šiam veiksmui aukščiau minėtas linijas reikėtų palikti nebeprijungtas. Šių linijų nebeprijungimas po nepriklausomo veikimo bandymo taip pat leistų žymiai sumažinti nevaldomus elektros energijos srautus iš Baltarusijos ir nuogąstavimus, kad ji pateks į Lietuvos elektros rinką.

10. Jau šiandien reikia Astravo AE statytojams iškelti aiškią sąlygą ir kartu su tarptautiniais partneriais reikalauti, kad jie tokios sąlygos laikytųsi: Astravo AE veiklos bandymai (2019-2020 metais) turi būti vykdomi (jeigu jie iš viso bus vykdomi), atjungus minėtas tris linijas iš Pastovių skirstyklos, kad Astravo AE neturėtų galimybės naudotis Baltijos šalių elektros sistemos „sisteminėmis paslaugomis“.

Šiuos 10 punktų, kuriuose siekiau aiškiai išdėstyti mūsų nuogąstavimų pagrindimą dėl tyčinio ar netyčinio Lietuvos „kolaboravimo“ su Astravo AE, noriu užbaigti dviem esminiais klausimais, į kuriuos iki šiol negirdime atsakymo:

1. Ar Vyriausybė bei jai pavaldžios atsakingos institucijos yra išnagrinėjusios bei įvertinusios rizikas, kurios atsirastų jei Astravo AE bandymų bei veikimo metu Lietuvos teritorijoje išliktų elektros linijos, jungiančios Astravo AE aptarnaujančią, naujai įrengtą Pastovių (Baltarusija) elektros skirstyklą su Lietuvos elektros sistema? Ar tokios jungtys vėliau netaptų kliūtimi Lietuvai sinchronizuotis su kontinentine Europa, nes jų atjungimas elektrinei veikiant galėtų būti vertinamas kaip žingsnis, mažinantis Astravo AE saugų veikimą?

2. Ar elektros jungtys, jungiančios Astravo AE aptarnaujančią Pastovių skirstyklą su Lietuvos elektros sistema yra būtinos patikimam Lietuvos ir Baltijos valstybių elektros energetikos sistemos darbui, tol kol ši Baltijos šalių elektros energetikos sistema yra sinchronizuota su BRELL sistema? Ar šios jungtys yra labiau reikalingos paties BRELL žiedo bei Astravo AE saugiam veikimui užtikrinti? Ar sumažėtų Lietuvos ir Baltijos valstybių elektros sistemos darbo patikimumas, jeigu tokį patikimumą garantuotų tik dvi Gardino ir Molodečno linijos?

Šiai Vyriausybei tenka didžiulė atsakomybė. Šiandieninis delsimas imtis ryžtingų veiksmų gali sukelti pražūtingas Lietuvai pasekmes. Norėtųsi tikėti, kad Vyriausybė sugeba girdėti ir suprasti mūsų pagrįstą nerimą. Ir sugeba veikti. Nes šiandieninis neveikimas ir yra tikrasis „kolaboravimas“.