Popiežiaus vizitas turėtų mus vienyti, uždegti viltį, dvasiškai prikelti taip, kaip mus jungė Baltijos kelias, Sąjūdis. Neturėtume bijoti tiesos. Neturėtume kaltinti nei kairės, nei dešinės. Turėtume pripažinti, kad visi gali turėti trūkimų – taip savo pirmajame interviu kalbėjo popiežius Pranciškus.

Deja, „vertybių“, „moralės“, „tiesos“ kategorijos tapo svetimkūniai politikoje. Šiandien čia dominuoja jėga, interesai, beje, daugiausiai asmeniniai, kartais virstantys grupiniais, bet labai retai – valstybiniais. Politinė išdavystė, valdžios siekimas ar jos išsaugojimas bet kokiomis priemonėmis, iš viduramžių gelmės prikeltas makiavelizmas, mafijinis pragmatizmas su sovietinio cinizmo priemaišomis, proto neigimas vis dar tvyro ore.

Moralinės lyderystės pavyzdžiai Lietuvoje – vienetiniai. Ir šie istoriniai politikos titanai palengva traukiasi, vis labiau užleisdami vietą rusiško stiliaus ciniškai, valdomai oligarchinei demokratijai, kurioje bandoma pirkti ir parduoti visas vertybes, partijas ir lyderius.

Reikia daug pastangų tam, kad politinė sistema taptų skaidresnė. Formaliai Lietuvoje tai pavyko padaryti, tačiau realiai kai kurios stambios verslo grupės ar jų lyderiai iki šiol agresyviai kėsinasi į politiką bandydami statyti jų pačių, o ne rinkėjų, sukurtas valdžios piramides. Kol kas šios grupuotės laimi, nesikuklindamos iš anksto skelbti savo būsimus laimėjimus.

Esminė krikščioniška vertybė – žmogaus orumas, žmogiškumas, žmogus, kaip tikslas politikoje, o ne instrumentas, yra tik deklaruojama vertybė, ypač prieš rinkimus. Apmaudu, kad iki šiol jokia politinė valdžia šios vertybės atvirai neapgynė.

Kad ir šių dienų aktualija – uždelsta švietimo reforma – tai uždelstos investicijos į žmogaus lavinimą. Lietuvoje beveik dvigubai sumažėjo studentų skaičius, neužtikrinta mokytojų finansinė situacija rodo valdžių nepagarbą mokytojams. Mūsų šalyje yra bene didžiausia mokestinė našta, bene mažiausi atlyginimai. Socialinio neteisingumo patirtį rodo bene didžiausia emigracija per capita. Štai toks yra politinio elito vaizdas, laukiant Popiežiaus: požiūris į žmogų kaip į vergą – nieko naujo Popiežiui Pranciškui, daug metų praleidusiam Buenos Airių lūšnynuose.

Popiežiaus pokalbiai apie kitas krikščioniškas vertybes – bendrą gėrį, solidarumą šalyje, kur atskirtis siekia Europos Sąjungos dugną, turėtų valdžios elitą versti mąstyti. „Auksinė vidurinė klasė“, kurią mėgsta minėti Popiežius, Lietuvoje, deja, yra mažuma, ir jos teisės neginamos. Smulkus ir vidutinis verslas jau seniai nustumtas į šalį, kurią valdo labai dideli pinigai.

Stambios verslo grupės šiuo metu siekia Lietuvoje suformuoti konstitucinę daugumą, užimti visas valdžios piramides. Tokiam kapitalui nereikalingi stiprūs piliečiai, stiprios ir principingos partijos, moralūs lyderiai – jiems reikia vergų. Jei kiltų vergų sukilimas, būtų įsivežama naujų, pigesnių, iš trečiųjų šalių piliečių, kurie ir šiandien gerina imigracijos į šalį statistiką, deja, lietuvybės sąskaita. Susigrąžinti lietuvį iš užsienio yra per brangu.

Telšiuose, kur su J.E. Vyskupu Kęstučiu Kėvalu kalbėjomės apie Popiežiaus vizito prasmę, Popiežiaus atvykimo tikslą, prisiminėme Šv. Joną Paulių II, kuris į Lietuvą atvyko vos po keleto dienų po okupacinės kariuomenės išvedimo. Pokalbių Telšiuose metu pajutau, išgirdau nerimą. Moralinių vertybių bankrotas Lietuvos partijose ir politikoje sukuria erdvę dar didesnei trečiųjų šalių įtakai Lietuvoje.

Jei peržengiamas moralinis rubikonas vidaus politikoje, iškyla grėsmės mūsų išorinėms sienoms. Galingi Rusijos ar Kinijos interesai mus veikia seniai. Atsisakius moralinių taisyklių, kurias brėžė garbingi Lietuvos politikai, gali būti dar labiau atvertos durys kitų šalių įtakoms. Kai nesugebama suburti koalicijų už laisvę, demokratiją, atsiranda nauji pragmatikai, kurie ima šlovinti dialogą su oficialiu Kremliumi, Pekinu ar Minsku. Taip išduodama žmogaus laisvė ir orumas tiek šalies viduje, tiek išorėje.

Manau, Popiežius atvyksta tinkamu laiku – ne tik dėl Lietuvos šimtmečio pagerbimo ar Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito 25-mečio minėjimo, bet ir dėl vertybinės aklavietės šalyje. Pralaimėję mūšį dėl vertybių, pralaimėsime ir Lietuvą. Noriu tikėti, kad Popiežiaus vizitas paskatins mąstyti Lietuvos politikus tam, kad šie vienytųsi tautos ir žmogiškumo labui.