Deja, straipsnyje išdėstyti teiginiai neįtikina.
Matyti, kad ministras nėra susipažinęs su Nord Pool elektros biržos veikla, per kurią Lietuvoje yra perkama elektra.
Nord Pool birža veikia ES, ir Lietuvos jurisdikcija jai negalioja. Ši birža veikia pagal ES reglamentą, o prekybos joje taisykles Lietuva pasitvirtino dar 2012 metais. Biržos veikla, jos dalyviai ir veiklos taisyklės yra viešos, bet kiekvienas sudaromas sandoris yra konfidencialus. Net ministras negali gauti informacijos apie jokį atskirą sandorį. Viešai prieinama yra tik informacija apie apibendrintus prekybos rezultatus. Lietuvos institucijos neturės informacijos, iš kur vienas ar kitas elektros tiekėjas pirko elektrą.
Ministro minėtas įstatymas neveiks, kaip neveikia įstatymas, pagal kurį Lietuva turi sinchronizuotis su ES elektros sistema 2020 metais.
ES sudaryta komisija pripažino, kad BAE yra iš esmės saugi, o trūkumai yra ištaisomi. O tai reiškia, kad minimas Lietuvos įstatymas, turintis apsaugoti nuo nesaugios BAE, neturi pakankamo pagrindo.
Taikyti šio įstatymo nuostatą „Į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės“ būtų rizikinga. Baltarusija gamina elektrą ne tik BAE, bet ir kitose elektrinėse. Drausti visai Baltarusijoje pagamintai elektrai patekti ir ją pirkti Lietuvoje prieštarautų Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms. Baltarusija galėtų reikalauti netrukdyti prekybai ir prisiteisti padarytą žalą.
Ministro teiginys, kad elektros eksportas Baltarusijai neš nuostolį,yra švelniai tariant abejotinas. Būtent eksporto nebuvimas reikštų milžiniškas netektis ir, galbūt, BAE uždarymą. BAE projektas yra geopolitinis. Aikštelė elektrinei parinkta arti Ignalinos AE tam, kad elektra būtų eksportuojama į Lietuvą ir ES, naudojant BRELL, Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir, ko gero, elektros linijas LitPolLink ir NordBalt.
Ministro straipsnyje teikiamas palyginimas, kad Lietuva neimportuos elektros iš Baltarusijos, kaip elektros neimportuoja Estija, yra nelabai rimtas. Situacija Estijoje ir Lietuvoje skiriasi iš esmės. Estija pati gamina elektrą, ne tik pilnai patenkina savo poreikius, bet ir eksportuoja į Latviją ir Rusiją. Estijai nėra jokio reikalo elektrą importuoti. Tuo tarpu oficiali statistika skelbia, kad Lietuvoje elektros energijos importas 2017 m. sudarė 95,2 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo (2016 m. šis rodiklis siekė 88,3 proc., 2015 m. – 68,7 proc., 2014 m. – 72,6 proc.).
Kodėl, ieškant argumentų, kad Lietuvoje elektra iš Baltarusijos nebus perkama, nutylima apie projektuojamą elektros linijų iš Baltarusijos prijungimą? Kaip paaiškinti vykdomą Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukciją su elektros linijomis iš Astravo?.. Kieno užsakymu siekiama užtikrinti patikimą elektros srautą iš BAE?