Bet pabandykim kitaip, gerai? Vieną istoriją nuasmeninkim.
Įsivaizduokim – Lietuvai svarbus regioninės politikos renginys. Labai svarbus. Kuo daugiau ten mūsiškių bus, tuo galėsim užimti stipresnes pozicijas, laimėti diplomatijos taškų, pagerinti santykius su sąjungininkais.
Akivaizdus bendras interesas – lietuvi, burkis prie lietuvio.
Į renginį važiuoja du Seimo nariai – A ir B. Dar du Seimo nariai – C ir D gauna asmeninius pakvietimus. Organizatoriai tokie malonūs, kad netgi apmoka pragyvenimo išlaidas.
Ką mąstom?
Sakyčiau, kad spaudžiam, jog Lietuvai atstovautų dar daugiau politikų – E, F, G, H. Ir nesvarbu, kokios spalvos – žalios, mėlynos, oranžinės ar raudonos. Už Medininkų, Lavoriškių ar Kalvarijų pasienio punktų tampa nebesvarbu, kokios tu spalvos viduje. Mes visi turime būti trispalviai.
Ai, geltonai, žali, raudoni, priminsiu. Nes kai kuriems veikėjams trispalvė asocijuojasi su kita spalvų gama, kur sutampa tik raudona.
Nes Lietuva yra viena. Ir užsienio politikoje ji yra viena. Nėra konservatorių, valstiečių ar socdemų Lietuvos. Pasilikime trąšas, darželius, skilimus, brendžio butelius pas save. Užsienyje mes visi Lietuva ir turime išnaudoti kiekvieną progą sustiprinti savo pozicijas.
Juk tikrai? Juk teisybė?
Na, ne. Mūsų šlovingai valdžiai nereikia, kad Lietuvai atstovautų stiprūs politikai nuo A iki H.
Ji žaidžia savo smėlio dėžėje su savomis taisyklėmis. O kaip įprasta, suaugę prieina prie dėžės ir šypsodamiesi klausia – tai kokios čia taisyklės? Ir vaikas aiškina, aiškina, jam atrodo viskas labai svarbu, o suaugę tik šypsosi ir linkčioja. Kaip vaikų smėlio dėžėje, taip ir suaugusiųjų politikoje.
Politikai gali būti nusipelnę, patyrę, gerbiami užsienyje ir turintys, ką pasakyti, bet jeigu jie neatitinka smėlio dėžės taisyklių – jie darosi netinkami.
Ir taip Rasa Juknevičienė ir Audronius Ažubalis (sakykit, ką norite, patyrę ir turintys tarptautinės patirties žmonės, buvę ministrai) tampa netinkami vykti į Lietuvai labai svarbų Krynicos forumą, nes – trata būgnai – jie yra konservatoriai.
Į Krynicą važiuoja vienas konservatorius ir vienas valstietis, Seimo valdybos nuomone to turi pakakti.
Atrodo, kad būti konservatoriumi šiandieninėje Lietuvoje yra blogiau nei būti juodaodžiu krepšininku buvusioje Gedvydo Vainausko krepšinio komandoje. Konservatorių negali būti daugiau kaip du, nes tada jie susimeta į gaują.
Valstiečius galima pagirti už tai, kad jie net neslepia, jog neišleidžia Seimo narių į forumą dėl to, kad jie konservatoriai. Bet negalima pagirti už tai, ką jie bando paaiškinti viešumoje.
Valdančiųjų komunikacijos koordinatorius Liutauras Ulevičius pateikia tokį paaiškinimą, kad žiūri, skaitai ir tikrai atrodo, kad koordinatorių nešdamas į pasaulį gandras per plačiai išžiojo snapą.
„Diplomuota pediatrė važiuoja skaityti pranešimą apie kiber grėsmes. Rimtai?“.
Na, kodėl jūs tokie blogi? Neprofesionalūs ir negerbiantys savo darbo?
Šiuo metu valstybės antrasis asmuo yra diplomuotas autoūkio mechanikas, trečiasis – agronomas, o pirmasis, nors ir vadovauja Kultūros komitetui, bet vis tiek irgi yra diplomuotas agronomas.
Ir tokios situacijos prikišamai parodo – dėjo ant Lietuvos ir jos interesų mūsų smėlio dėžės vyručiai. Dėjo ir skersai, ir išilgai.
Svarbiausia, kad daugiau kaip du konservatoriai į gaują nesusimestų.
Kita įspūdinga kelioninė istorija, kuria mus nudžiugino valdantieji – Seimo nario Dainiaus Gaižausko komandiruotė į NATO asamblėjos posėdį, į kurį jis vežasi Seimo vertėją ir tai atsieina valstybei kiek daugiau nei 1700 eurų.
Šiaip nebūtų nieko skandalingo, nes vertėjai tikrai gali suteikti reikalingą pagalbą, jeigu ne keli keistoki faktai:
1. Dainius Gaižauskas viešai visur deklaruoja mokąs anglų kalbą
2. Ir dvejus metus jis sėkmingai važinėjo po komandiruotes.
3. Bet, matyt, anglų kalbos žinios suprastėjo, nes dabar jau reikia vertėjos.
Ir paties Dainiaus Gaižausko paaiškinimai yra panašiame lygmenyje kaip ir apie „diplomuotą pediatrę“.
1. Pagrindinis kaltininkas, kad jis vežasi vertėją yra konservatoriai, nes jie irgi daug vežiojasi. Juknevičienė šaukia, kad Gaižauskas meluoja. Gaižauskas šaukia, kad Juknevičienė meluoja. Turime produktyvų dialogą.
2. Konferencijos įtemptos, todėl reikia pagalbininko, kuris padėtų susitvarkyti su medžiaga. Čia jau darosi nebeaišku, ko reikia Seimo nariui – vertėjo ar pagalbininko. Nes vertėjo darbas versti. Na, gal dar paaiškinti parlamentarui į ausį, kad į „How do you do?“ nereikia atsakinėti „I do“.
3. Ir apskritai jis daugiau vienas nevažinės. Šitas yra vertas aukso medalio paaiškinimo.
Seimo narys mielai bendrauja feisbuke, bet pakviestas į laidą aptarti šią situaciją ir galų gale išsiaiškinti – moka jis angliškai ar nemoka, atsako, kad po to, kai bus baigtas parlamentinis tyrimas dėl 2008 metų konservatorių veiklos.
O juk reikėjo tiek nedaug.
„Taip, angliškai kalbu ir, manau, kad kalbu neblogai, bet NATO asamblėjos posėdis yra sudėtingas renginys, atstovaudamas Lietuvai nenorėčiau padaryti klaidų, todėl ir pasikviečiau vertėją“.
Viskas. Ir visi nusiramintų. Bet jeigu praeidamas pro šalį nenukryžiuosi konservatoriaus kaip Barabo, diena bus tuščia. Kaip sako, koordinatorius Liutauras Ulevičius, Seime ir taip jau per daug nuolaidžiaujama jų frakcijai.
Ir vasaros kelionių epopėją užbaigė žaibiškai išgarsėjusi lenkų rinkimų akcijos narė Rita Tamašunienė, keliavusi dalinti skrajučių į Australiją ir kviesti Fidžio bei Tongos piligrimų į Gailestingumo miestą Vilnių.
Kadangi ji ne konservatorė, o lenkė, tai Seimo valdyba patvirtino 4000 eurų kainavusią turbūt vieną beprasmiškiausių kelionių Seimo istorijoje.
Juknevičienės ir Ažubalio kelionė į Krynicos forumą, kainavusi 234 eurus, Seimo valdybai pasirodė per brangi, o skrajutės Melburne – pats tas. Nes, kaip sako lietuvių tautosaka, pasiutę šunys gauna botagėlio, o meilūs šunys pyragėlį.
Beje, pyragėliai šunims nesveika.
Susirinkusiems Sidnėjaus lietuviams Seimo narė skundėsi, kad Lietuvoje yra persekiojama dėl tikėjimo ir, matyt, dar persekiojimas toks nuožmus, kad grįžusi į gimtinę ji dingo kaip į vandenį ir jokiam žurnalistui nepavyksta paklausti jos apie nuostabiosios kelionės rezultatus.
Taip ir keliaujam. Su konfliktais, vertėjais ir skrajutėmis. Tik ne kartu su Lietuva. Labiau kas sau.
Haiku
Skrajutė skrieja
Kas parašyta joje?
Išvers vertėja