Taip pat nuo gegužės rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą ir surinkimo kontrolę ėmė vykdyti naujai įkurta savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (SĮ „VASA“). Apie pokyčius savivaldybė kalbėjo garsiai ir daug žadančiai, tačiau šiandien mes matome šiukšlių kalnuose skendintį Vilnių. Ir, panašu, situacija tik blogėja. Ar Vilnius taps antruoju Neapoliu?
Atliekų reformos pagrindu tapo įvesta dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą. Pastovioji rinkliavos dalis visoms kategorijoms yra vienoda ir nustatyta pagal apmokestinamo nekilnojamo turto plotą. Tuo tarpu kintamoji rinkliavos dalis - priklauso nuo faktiškai išvežamų mišrių komunalinių atliekų. Buvo skaičiuojama, kad naujoji sistema gyventojams leis mokėti už paslaugas 20-30 proc. mažiau. Tuo pačiu Vilniaus miesto savivaldybė, esą, skatina gyventojus rūšiuoti: kuo daugiau atliekų bus išmesta į tam skirtus rūšiavimo konteinerius, tuo mažiau jų liks bendruose, ir tuo mažesnė bus kintamoji atliekų surinkimo kainos dalis.
Gražiai skamba, ar ne? Tačiau realybė visai kitokia.
Net oficialiuose Vilniaus m. savivaldybės ir SĮ „VASA“ puslapiuose rašoma: „2018-2019 m. mieste numatoma įrengti daugiau kaip 700 požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių“. Daugelis namų Vilniuje šiai dienai turi tik vieną konteinerį, skirtą mišrioms atliekoms. Taigi gyventojai neturi jokio pasirinkimo, tik mokėti maksimalų kintamosios dalies mokestį.
Ir, galimai, tokio pasirinkimo neturės net iki 2019 m. (pabaigos?). Kitas klausimas – ar 700 konteinerių Vilniui užteks?
Maža to, nuo 2019 m. sausio 1 d., įgyvendinant principą „teršėjas moka“, kas ketvirtį bus perskaičiuojama kintama įmokos dalis, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. O kas jeigu kai vyks perskaičiavimas, kuris turėtų vilniečiams suteikti galimybę mokėti mažiau atsakingai rūšiuojant, rūšiavimo konteinerių dar nebus pastatyta? Ar nebus pažeistas lygiateisiškumo principas? Ar nebus vieni gyvenamieji rajonai (taigi ir gyventojai) diskriminuojami kitų atžvilgiu? Ir kaip patekti į laimingųjų, gavusių rūšiavimo konteinerį kieme, sąrašą?
Kita atsivėrusi piktžaizdė – atliekų išvežimo grafikai. Anksčiau atliekos buvo išvežamos kas savaitę, tačiau dabar šiukšliavežės į individualių namų kvartalus užsuks tik kas antrą savaitę. Nauji šiukšlių išvežimo grafikai sudėlioti visiškai neatsižvelgiant į buvusias sutartis, į klientų poreikius. Ne vienai šeimai turimi mažieji konteineriai, kuriuos jie privalėjo įsigyti pagal ankstesnę tvarką, jau taps paprasčiausiai per maži.
Galų gale, naujai tvarkai tik startavus, vilniečius pasiekė šokiruojanti naujiena. Dvi iš trijų mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Vilniaus mieste teikiančių įmonių stabdo paslaugų teikimo sutartį. Iniciatyva žlunga, galima sakyti, net neprasidėjusi?
Dabar sostinė suskirstyta į penkias zonas, kurias turi aptarnauti ir už tvarką jose atsakyti konkretūs vežėjai. Pagal projektą, tai turėjo būti 5 skirtingi vežėjai. Tačiau Vilniaus savivaldybė praėjusių metų spalį pasirašė penkerių metų trukmės sutartis tik su trimis bendrovėmis dėl šiukšlių išvežimo – „Ekonovus“, „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“. Jau liepos pabaigoje 2 iš 3 bendrovių pranešė ketinančios nutraukti sutartis dėl patiriamų nuostolių. Būtų įdomu pamatyti sutarties nutraukimo sąlygas, nes minčių čia kyla įvairių...
Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė planuoja skelbti naują konkursą atliekų vežėjams. Savivaldybės administracijos direktorius mano (!!!), kad konkurse dalyvaus ir sutartis nutraukusios įmonės. Greičiausiai vežėjai norės aukštesnių tarifų. Pažadai dėl mažesnių šiukšlių išvežimo mokesčių, kaip jau įprasta, taip ir liks pažadais... Būsimai Vilniaus miesto valdžiai dabartiniai valdantieji paruošė tikrų tikriausią tiksinčią bombą.
O ir kalbant apie rūšiavimo skatinimą... Kaip visuomet – geri darbai pradedami ne nuo to galo. Sąmoninga visuomenė, kuriai rūpi aplinkosauga, turi rūšiuoti. Tačiau pradėti reikia nuo sąlygų suteikimo (pakankamo kiekio tam skirtų konteinerių įrengimo) ir švietimo, o ne nuo gyventojų kišenių tuštinimo.
Balandį, kuomet keitėsi Vilniaus miestą aptarnaujantys atliekų vežėjai, miestą buvo ištikusi šiukšlių krizė. Visi pamenate tuos vaizdus: gatvėse stūkso šiukšlių kalnai, kyla reali įvairių ligų ir užkratų grėsmė dėl antisanitarinių sąlygų. Panašu, kad situacija kartosis. Ir Lietuvos sostinė taps antruoju Europos Neapoliu, liūdnai garsėjančiu miestu-šiukšlynu. Ten jau nuo 2007 m. atliekos mėtosi tiesiog gatvėse. Kaip kovoti su problema vis dar nerasta. Ar mes turėtumėme kalendoriuje pasižymėti 2018 metus?