Vieni politikai kalbėjo vienaip, kiti – kitaip. Pats Maskvytis neslėpė, kad 140 vyrų tikslas buvo nuversti LDDP valdžią ir A. Brazauską, kuriam dalis savanorių nenorėjo prisiekti.
Savanorių ofenzyva neapsiėjo be kraujo. Stovykloje mįslingai šūviu į kaktą nušauta 16-metė. Mirtys tęsėsi dar penkerius metus. Vienas maišto dalyvis iššoko pro langą ir užsimušė, kitas nuskendo, trečias nusišovė. Ir taip šeši. Pasitraukimui į mišką nepritaręs SKAT karininkas J. Abromavičius po kelerių metų buvo susprogdintas, o sprogmens gamintojas nusišovė.
Po ketvirčio amžiaus žvelgdami į du mėnesius trukusį maištą, kuris apogėjų pasiekė rugsėjį, lyg ir galėtume sakyti, kad nemažą žmonių grupę buvo apėmęs nupušimas. Kurį kažkas bandė panaudoti savo tikslams.
Vis dėlto ano meto politikai – tiek valdantieji, tiek opozicija – išvengė atogrąžų karščiu paremtų sprendimų. Po sunkių derybų ginkluoti vyrai grįžo iš miško. Negana to, gerą dešimtmetį po maišto nupušimas Lietuvos politikoje nebuvo itin toleruojamas.
Tie laikai seniai praeity. Dabar, kur pažvelgsi, ten nupušimas pradeda ir laimi. Nereikia nė ginklų. Smegenų suminkštėjimas akmens ant akmens nepalieka.
Jei taip anksčiau, Plungės meras A. Klišonis būtų bent gėdijęsis dėl to, kad taip piemeniškai užkibo ant Kremliaus propagandos kabliuko nusiųsdamas moksleivius Putino „vilkams“ į nasrus.
Nebe tie laikai. Dabar Klišonis pats drasko akis tiems, kurie jam sako, kad gal negerai antrą kartą lipti ant to paties grėblio. Ir dar tą pačią savaitę, kai Rusija demonstratyviai iškelia bylas Lietuvos teisėsaugininkams už Sausio 13-osios bylos atidavimą į teismą.
Klišonis tvirtas kaip uola. Mala kažką apie „Žalgirį“, CSKA ir „Euroviziją“. Galiausiai įsivažiuoja taip, kad Plungė – kas galėjo pagalvoti! – taip vykdanti rusų atvertimo misiją.
Su trispalve vienoje rankoje ir kanklėmis kitoje į rusų „Novyj mir“ festivalį nusiųsti Plungės misionieriai atkoduos „Putin TV“ užzombintą Krasnogorsko publiką, kuri, išvydusi šokantį, dainuojantį ir per kankles piršteliais braukiantį žemaitį, jau niekados nebegalvos, kad visi lietuviai yra fašistai su šmaiseriais.
Skuodo meras P. Pušinskas – mažiau patyręs, tai jam dar viskas dzin: „Nu, nuvažiavo mano pasirinkta vicemerė į pieno šventę Sibire, bet aš tai nei skatinu, nei stabdau tą bendradarbiavimą.“
Skuodo vicemerė su kompanija iš pirmo pieno šventės pateko į SSRS didvyrio pagerbimo iškilmes? Mere, nieko tokio, kad iš kažkokio užkampio Rusijos propagandos mašina transliuoja, jog ir keletas dorų lietuvių buvo atvykę, kurie ne čia palaidotus „buržuazinius nacionalistus“ pagerbė, o tik sovietų didvyrį?
„Ai, nu kas čia tokio, gers žmuogus ė tas rusa dėdviris bova“, sako tas Skuodo meras. O Seimo konservatorius L. Kasčiūnas atsako, kad tai – aiškus pasirengimo tokiems atvejams trūkumas.
Konservatoriai Kasčiūnas su A. Ažubaliu ir A. Bilotaite pasirengę kaip niekada. Vos tik Lietuvos ir Lenkijos santykiai ėmė šilti, o Lenkijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl pradangintų pinigų ir bando apklausti Lenkų rinkimų akcijai priklausantį Seimo narį M. Mackevičių, trys konservatoriai ištiesė pagalbos ranką V. Tomaševskiui.
Jie siūlo padidinti tautinių mažumų mokyklose lietuviškumo kiekį iki 60 proc. Tai – gelbėjimo ratas Kremliaus koloradkės spalvomis pasipuošusiai ir Varšuvoje kritiškai pradėtai vertinti Lenkų rinkimų akcijai. Prieš savivaldos ir Europarlamento rinkimus Tomaševskis vėl gavo progą šaukti: „Štai ką jums ruošia lietuviai, ponai lenkai, jei nebalsuosit už mane, jus sulietuvins!“
Progą gavo ir Rusijos propaganda, kurios tikslas jau kelintas šimtmetis yra įvaryti kuo gilesnį pleištą tarp lietuvių ir lenkų.
„Lietuvintojų“ elgesys nestebina. Na, nebent tai, kodėl tautininkiška trijulė sustojo ties 60 procentų? Kodėl lietuviškumo, kaip sako istorikas E. Raila, nepadidinus iki 80 proc., paliekant tautinės mažumos kalbą tik per fizinio lavinimo ir rankdarbių pamokas?
Gali būti, kad 60 proc. yra dalis, rodanti, dėl kiek dalykų lietuvių ir lenkų radikalai visada sutaria. T. y. kiek jie vieni kitiems gali būti naudingi. Nors kas ten žino, gal tiesiog toks yra smegenų suminkštėjimo laipsnis?
Valstybės kontrolė ne pirmąkart atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat griežtinami ir vis sudėtingesni viešųjų pirkimų įstatymai tik didina korupciją. Tai tik iš pirmo žvilgsnio skamba paradoksaliai. Kuo sudėtingesnis įstatymas, tuo labiau apriboja konkursų dalyvių skaičių, taigi ir konkurenciją.
Gal panašiai yra ir su nupušimu, kuris laimi, nepriklausomai nuo to, kovojame su juo ar ne?
Užsienio reikalų ministerija išleido rekomendaciją specialiai Jo Didenybei Plungės merui. Joje smulkiai aiškinama, kad taip ir taip, ir dar anaip, tai būk žmogus, bent laikinai nevežk plungiškių į Krasnogorsko festivalį. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat rašo merui asmeninę rekomendaciją.
Žurnalistė R. Miliūtė taip pat specialiai Klišoniui kasdien pateikia naujos informacijos, kad taip ir taip, pone liberale, pernai tame festivalyje dalyvavo roko grupė SPOFCH, kurios solistė laisvu nuo dainavimo metu vietos TV pasirodo lydima taikos balandėlio su Raudonosios armijos kariu „išvaduotoju“.
Ir ką? Ogi nieko. Kai minkštoji Kremliaus galia suminkština smegenis, tu nors kuolą ant galvos gali tašyti. Gebėjimo suvokti, kokioje geopolitinėje erdvėje gyvename, net su specialiai tam išleistomis žemaitiškomis kantičkomis neatkursi.
O jei taip, tai gal duokim nupušimui kelią?
Užsienio ir kitų reikalų ministerijos, užuot beviltiškai rašinėjusios rekomendacijas, ant kurių savivaldos bosai deda skersą, tegu juos pagiria. Pasako, kad štai dabar ne „Misija Sibiras“, o Klišonis su Pušinsku tebus mums už vadovus.
Tegu važiuoja naujieji mūsų misionieriai iš Plungės, Skuodo ir t.t. į Rusiją. Išgers butelį kitą baltos. Neužsikąsdami. Gerus LSSR laikus prisimins. Apsiseilės, kaltai vapėdami, kaip myli Rusiją, o ir Putinas geras vyras, būtų gerai ir mums tokį, suskels tostą, kad reikia prekiauti, nepaisant kokio ten Krymo, kuris amžinai juk buvo rusų, va, ir rusiškai, matot, kaip dar mokam! Kam mums tas NATO, kas čia mus puls?
Vat, tik Vilniuje dar yra keli npribaigti žurnaliūgos ir konservatoriai, kurie baigia visus užknisti su ta rusofobija. Bet Karbauskis tuoj jiems parodys, kur blezdingos žiemoja: etikos komisijoje turi savų trofimišinų, o ir tokių drąsių vyrų, kaip klaipėdiškis Titovas, dar yra. Tvarka bus! Už amžiną rusų ir lietuvių liaudžių draugystę ir pirmojo pieno dieną, kuri nieko bendro neturi su politika!
Gal tikrai duokim tiems minkštukams ir minkštutėms kelią? Ar taip, ar taip, jie abiem jo pusėmis varinėja tik Rytų kryptimi taip, tarsi politinio ir net savisaugos eismo taisyklės dar būtų neišrastos.